"Atsikeli vieną rytą ir sužinai, kad esi išmetamas iš verslo. Belieka prisiminti seną amatą - obliuoti lentas savo verslo karstui", - liūdnai juokavo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.
Žvejai mėgėjai ir žvejai verslininkai prašė į Klaipėdą atvykusių ŽŪM atstovų suorganizuoti susitikimą su žemės ūkio ministru Andriumi Palioniu ir dabartiniu europarlamentaru Virginijumi Sinkevičiumi, nes būtina aptarti žuvininkystės verslo Lietuvoje ateitį. Antradienį M. Rimeikis raštu kreipėsi į ŽŪM Žuvininkystės skyriaus vedėją Agnę Razmislavičiūtę-Palionienę, kad skubiai organizuotų žvejų susitikimą su ministru.
Situacija sudėtinga
Menkes Baltijos jūroje bus draudžiama žvejoti 2020-aisiais ištisus metus. Tas draudimas gali tęstis trejus arba penkerius metus. Kitų žuvų - šprotų ir strimėlių sugavimo kvotos mažinamos daugiau kaip 20 proc. Lietuva turėjo 12 tūkst. t šprotų, dabar galės sugauti 2 tūkst. 400 tonų mažiau. Pagal dabar galiojantį Žuvininkystės įstatymą daugiau kaip 60 proc. šprotų kvotos tenka dviem įmonėms - "Banginis" ir "Baltijos šprotai". O ką turi daryti likusios įmonės? Beje, menkių žvejybos verslu užsiima daugiausia pagyvenę žmonės. Žvejai sutinka pasitraukti iš verslo, jeigu tik gaus kompensaciją už supjaustytus laivus.
1990 metais, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, žuvininkystės versle dirbo apie 15 tūkst. žmonių. 1998 m. jų dar buvo apie 7 tūkst. Dabar Baltijos jūroje žvejoja 14 įmonių, per 30 laivų - apie 250 žmonių. Priekrantėje žvejoja apie 55 įmonės, 150-160 žmonių. Dar galima priskaičiuoti tolimuosiuose rajonuose žvejojančias kelias įmones. Jų žvejybos sąlygos taip pat yra nepavydėtinos, jų kvotos taip pat priklausomos nuo ES balso.
Žvejai mėgėjai irgi turėjo nemažų išlaidų, investavo į naujas meškeres, menkių gaudymo įrangą ir kt. Dabar jie dar turės ir nuostolių. Nemažai jų yra sudarę sutartis su stambiais prekybos tinklais dėl dovanų kuponų, pavyzdžiui, per šventes išplukdyti žmones į Baltijos jūrą gaudyti menkių.
Dabar svarbiausia - kompensacija
Šiuo metu tiek žvejai mėgėjai, tiek verslininkai negaudami jokių kompensacijų turi savo verslą, susijusį su menkių gaudymu, tiesiog uždaryti.
"Mes dabar laukiame, ką pasakys Žemės ūkio ministerijos atstovai. Jeigu pasitraukti iš verslo norintiems žvejams nėra numatyta jokių kompensacijų, tada reikia naikinti Žuvininkystės tarnybą, ŽŪM Žuvininkystės skyrių ir mokėti žvejams už pasitraukimą iš verslo. Manau, tiek politikai, tiek valdininkai, dirbę tą darbą, turėjo paprasčiausiai numatyti, kad žvejų verslas gali susitraukti iki minimumo ir akvakultūrą plėtoti tame rajone, kuriame yra priekrantės, atviros Baltijos jūros žvejai", - sakė M. Rimeikis.
"Prieš kelerius metus, kai niekas net negalvojo apie draudimą žvejoti menkes, buvo viskas kitaip suplanuota, o dabar situacija pasikeitė. Reglamento, draudžiančio žvejoti menkes kitais metais, dar nėra, gauti tik pirmi signalai. Jeigu jame nebus numatytos kompensacijos žvejams, šie išnyks. Tai ar verta kažką dar planuoti? Suprantu, ES pinigai šiam periodui yra skirti, beliko paskutiniai 2020 metai. Ministerija nori, kad jie būtų panaudoti", - kalbėjo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.
Puota maro metu?
Praėjusį ketvirtadienį susirinko gana daug žmonių, tačiau daugeliui jų ne ES pinigai rūpėjo. ŽŪM atstovai pristatė 2021-2027 m. ES žuvininkystės ir akvakultūros fondo "Tvarios žvejybos, darnios žuvininkystės skatinimas ir vandens biologinių išteklių išsaugojimas" prioritetus. Jie norėjo išsiaiškinti verslinės žvejybos sektoriaus atstovų, ekonominių-socialinių partnerių ir kitų suinteresuotų atstovų idėjas ir pasiūlymus, kur būtų galima geriausiai panaudoti ES lėšas. Diskusijų rezultatai turėtų pasitarnauti rengiant Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021-2027 m. veiksmų programos projektą.
Pasak M. Rimeikio, nė vienas žvejys verslininkas pristatytų ministerijos planų nesupeikė, tačiau pagrindinis klausimas buvo, ar ES parama bereikalinga žvejams, jeigu jie neišgyvens.
2007-2013 m. 90 proc. visų investicijų atiteko ne žvejams verslininkams, o žuvų perdirbėjams. Pasak M. Rimeikio, daugiausia - UAB "Narvelita" ir "Vičiūnų" įmonių grupei. Per beveik 30 metų nebuvo nutiestas nė vienas privažiavimo prie Baltijos jūros kelias, išskyrus du kelius Neringos pusėje.
Priekrantės žvejai gavo pinigų įrangai, traktoriams ir kt. Kažin, ar viso to jiems bereikės. "Kaip manote, kokių žuvų daugiausia paklius į žiauninius, t. y. statomuosius tinklus? Menkių. O Lietuvos priekrantės žvejams skirta menkių priegauda 2020 metais - tik apie 120 tonų. Taigi menkės galės sudaryti tik apie 10 proc. laimikio", - aiškino M. Rimeikis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą