Baidarių žygis sujungs Taliną ir Klaipėdą

Baidarių žygis sujungs Taliną ir Klaipėdą

Klaipėdos universiteto ketvirto kurso studentas rusniškis Domantas Laukevičius, studijuojantis socialinę geografiją, šiemet ketina organizuoti dviejų vienviečių baidarių žygį Baltijos jūros pakrante iš Talino (Estija) į Klaipėdą ir taip sujungti šiuos du miestus. Kartu su juo plaukti ruošiasi ir šilutiškis Tomas Adomaitis.

Plaukimas būtent iš Talino į Klaipėdą pasirinktas todėl, kad į namus grįžti visada smagiau. Vaikinams reikės įveikti apie 700 kilometrų atstumą. Žygį jie skiria Baltijos keliui ir Dariaus Plėščio, plaukusio iš Vilniaus į Taliną baidare pusę kelio upe, o pusę - jūra, žygiui paminėti.

"Norisi paminėti lietuvius, kurie plaukia baidarėmis į jūrą ir įveikia didesnius atstumus. Reikia kelti Lietuvą, Klaipėdos kraštą. Lenkai iš Afrikos į Pietų Ameriką plaukė, žmonės plaukioja apie Angliją, moteris baidare apiplaukė Australiją. Ir mes neturim sėdėti krante, reikia plaukti į jūrą, garsinti savo šalį", - mano 22 metų Domantas.

Taline startuoti jis planuoja šiemet liepos pradžioje ir tikisi iki Klaipėdos atplaukti per porą savaičių. Vaikinas norėtų pataikyti grįžti kaip tik per Jūros šventę. "Negaliu būti garantuotas, kad grįšiu būtent per Jūros šventę. Jeigu parplaukčiau anksčiau, būtų galima per šventę organizuoti simbolinį grįžimą", - mano jis.

Išmokyti kitą

Tokia svajonė D. Laukevičiui gimė 2010-aisiais plaukiant vienvietėmis baidarėmis per Baltijos jūrą iš Palangos į Gotlando salą, o paskui į Elandą (Švedija) kartu su Mariumi Norvaišu ir Pauliumi Paulioniu, Gintaro Pauliono, valtimi perplaukusio Baltijos jūrą ir žuvusio prie gimtųjų krantų, sūnumi.

Kaip Marius ir Paulius paėmė į komandą visiškai žalią Domantą plaukti baidare per Baltijos jūrą, taip dabar jis ima į komandą dvidešimtmetį Tomą Adomaitį iš Šilutės, kuris mokosi Klaipėdos valstybinėje kolegijoje ir studijuoja sporto vadybą. Vaikinai susipažino viename baidarių žygyje ir vienas kitu pasitiki. Domantas nori Tomą išmokyti plaukti Baltija. Šiuo metu pastarasis jau treniruojasi.

Pakrantėje saugu

Kai trise plaukė per Baltiją, baidarninkus lydėjo jachta "Lietuva". Šį kartą lydinčio laivo nebus, nes bus plaukiame pakrante. D. Laukevičius tikina, kad imamasi visų saugumo priemonių.

Išplaukę iš Talino vaikinai irsis į Saremos salas, kad nereikėtų plaukti Rygos įlanka. Nuo ten iki Latvijos kranto bus apie 40 km. Sunkiausias žygio etapas, Domanto manymu, įveikti jūrą Estijoje. Plaukiama bus pakrante ir išlipama į kantą, kai to reikės. Vaikinai neketina rizikuoti savo gyvybėmis. Jeigu bus labai prastas oras, pralauks krante. Pasak Domanto, per visą laikotarpį bus viena ar dvi tokios dienos, kai reikės sėdėti krante ir laukti geresnių orų, nes Baltijos jūra yra viena iš labiausiai neprognozuojamų.

Estijoje iki Saremos salų juos krante lydėti su mašina ketina vyresnysis Domanto brolis Vykintas, nes jam tuo metu kaip tik bus atostogos. Pastarojo, turinčio ekologo specialybę ir dirbančio šiluminėje elektrinėje, tokios kelionės jūra netraukia. Kartą su draugu plaukė baidare Ūlos maratone 30 kilometrų, ir daugiau nenori taip kovoti su savimi. O jaunėliui patinka, tad vyresnėlis jį palaiko. Vykintas palaikys ryšį su brolio baidare ir esant reikalui suteiks pagalbą krante.

Domantas sako, kad pakrante yra nemažai plaukiojęs ir žino, kas tai yra šoninės bangos. "Manome, kad mums neverta nuplaukti toli nuo kranto. Jeigu bus didelis bangavimas, mums svarbiausia prasilaužti pro bangas, t. y. pro jų lūžio vietą, nuplaukti toliau ir plaukti sunkiąja zona, kurioje nelūžta bangos", - kalbėjo vaikinas.

D. Laukevičiaus manymu, jų žygis neturėtų būti pavojingas. Jei baidarės apsiverstų, vaikinai moka jas atstatyti atgal. Pats Domantas yra ne vieną kartą toli nuo kranto jūroje apsivertęs ir vis grįždavo su baidare. Be to, baidarininkai turės specialius kostiumus, kurie padeda kaip gelbėjimosi liemenė, su jais galima laisvai plūduriuoti.

2010-aisiais D. Laukevičius daug patirties plaukti baidare jūra neturėjo. Po žygio prasidėjo maratonai. Jis dalyvavo Nemuno, dipolio plaukiant iš Vilniaus į Kauną 170 km, Ūlos įveikiant 30 km maratonuose, pernai Estijos Vohandu maratone plaukė 100 km. Šiemet balandžio 21 d. vėl vyks šis maratonas ir Domantas ketina jame pasirodyti.

Maratone, kuriame dalyvavo daugiau kaip 300 baidarių ekipažų, Domantas atplaukė 37-as. Sako esąs savo rezultatais patenkintas, bet norintis kasmet pasiekti vis geresnių ir geresnių.

Dar neatlikęs sumanyto žygio iš Talino į Klaipėdą, Domantas jau svajoja kada nors iš Gotlando parplaukti į Lietuvą. "Kuo daugiau įgyji patirties, tuo daugiau norų atsiranda", - sako jis.


"Vandens baimės neturiu"

Baigęs mokslus Domantas kol kas išvykti iš Lietuvos neketina - netraukia, nors mėnesį padirbėti neatsisakytų. Žinoma, nesitiki, kad pavyktų darbo susirasti pagal specialybę, tad kol kas pragyvenimui žada užsidirbti klodamas grindis.

"Vandens baimės neturiu. Banguotoje jūroje plaukiojame su baidarėmis. Pasaulyje yra toks sportas. Nuplauki kuo toliau nuo kranto, pasigauni kuo didesnę bangą ir parplauki, panašiai kaip su banglente. Visą vasarą plaukiojau ant didelių bangų ir įgijau nemažai patirties. Būdavo bangos lūžta prie Klaipėdos uosto vartų molų, jos tokios stiprios, kad išmeta iš baidarės, turi vėl pasigauti baidarę. Ir visa tai man patinka", - sako Domantas.

Paklaustas, kodėl reikia Baltijos jūra plaukti baidare, o ne, sakykime, jachta, Domantas atsakė: "Įsėdi į baidarę, ir viskas. Jeigu nieko nedarai, stovi vietoje. Kiek tu nuplauksi, priklauso tik nuo tavęs, nuo to, kiek turi jėgos ir ištvermės, nuo tavo psichologinio pasiruošimo. Esu labai užsispyręs, todėl įveikiu nuovargį."

Blogiausia, kas gali nutikti kelionėje iš Talino į Klaipėdą, Domanto manymu, gali pritrūkti maisto. Gėrimo ir maisto dviem savaitės prisikrauti į baidares būtų ir neprotinga, ir nėra galimybių. Maisto planuojama pasiimti tik dviem dienoms, tam atvejui, jeigu kas nors nutiktų, kad galėtų kažkiek prasilaikyti. O šiaip ketina pasipildyti maisto atsargas krante, turėti šiek tiek pinigų ir jo nusipirkti Estijos ir Latvijos gyvenvietėse.

Dar blogiau būtų, jeigu sulūžtų irklas, bet tikisi turėti atsarginį. Jeigu sulūžtų baidarė, pasiektų krantą ir lauktų pagalbos iš kranto komandos. Domantas netgi pasiryžęs persėsti į kitą išnuomotą baidarę ir tęsti žygį toliau. "Dėl baidarės sulūžimo šis žygis nenutrūks", - sako rusniškis.

Didžiausia problema - finansavimas

D. Laukevičius turi jūrinę baidarę, pirktą Estijoje, ir aprangą, likusius iš praėjusio žygio, o Tomas - ne. Vaikinai bandė ieškoti rėmėjų, tačiau sunkiai sekėsi, nes, trumpai tariant, sunkmetis Lietuvoje dar nesibaigė. Jūrinė baidarė kainuoja beveik 3 tūkst. JAV dolerių, žinia, studentai tokių pinigų neturi. O jų reikia ir nuvažiuoti iki Talino, ir maistui nusipirkti. Tačiau dar yra šiek tiek laiko, gal pavyks rasti rėmėjų.

Pasak pokalbininko, blogiausiu atveju baidarę jie nuomosis. "Tai būtų pats blogiausias variantas, koks tik gali būti. Tomo baidarė visiškai skirtųsi nuo maniškės, kuri pagaminta iš stiklo pluošto. Ji tobulesnė ir greitesnė už polisteronines baidares."

VAIKINAI.(Iš dešinės į kairę) T. Adomaitis, D. Laukevičius, susiruošę į žygį Baltijos jūros pakrante, ir V. Laukevičius, pasirengęs jiems padėti krante. 

Sidebar placeholder