Europos Sąjungos žuvininkystės fondas - žvakutė numirėliui?

Žvejyba

Antradienį Jūrininkų centre priekrantės žvejams surengta konferencija, kurioje svarstytos galimybės pasinaudoti Europos žuvininkystės fondo parama žvejybos verslui.




Be to, pristatytas Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007-2013 metų nacionalinio strateginio plano ir veiklos programos projektas.


Dar prieš konferenciją kalbinti kai kurie žvejai pyko ant Žuvininkystės departamento darbuotojų: "Metai įpusėjo, o mes dar nieko nežinome. Nėra patvirtintos gairės lėšoms panaudoti. Mes tam departamentui visiškai nerūpime", - liejo širdį žvejai.


Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo direktorius Viktoras Butavičius buvo labai konkretus. Jis rodė savarankiškai išsiverstus ES dokumentų straipsnius ir keikė Žuvininkystės departamento abejingumą Lietuvos priekrantės žvejams: "Jūs tik pagalvokit - ES apribojimai yra menkėms gaudyti, o departamentas kaip kirviu tuos terminus "rėžė" ir visoms kitoms žuvims gaudyti. Vėlgi - ES taisyklėse yra reikalavimai įvairaus tipo laivams, o departamento paruoštuose dokumentuose traleris neskiriamas nuo valties. Todėl išeina baisios nesąmonės, kai paprastoje žvejybinėje valtyje nustatomi "etatai" arba tinklus traukiantis žvejys tampa "pašaliniu" žmogumi", - širdo direktorius.


Savo emocijų V. Butavičius neslėpė ir tuomet, kai Žemės ūkio ministerijos Europos Sąjungos ir tarptautinių reikalų skyriaus darbuotoja Indrė Barisevičiūtė pristatė Europos žuvininkystės fondo 2007-2013 metams projektą. Kai jis paklausė, kodėl taip uždelsta dėl ES paramos 2005-2007 metams, ši atsakė tik tiek, kad niekas nedraudžia su ES bendradarbiauti tiesiogiai. V. Butavičius pagrasino tai ir daryti.


Kai prieš žvejus stojo Lietuvos žuvininkystės atašė nuolatinėje atstovybėje ES Adrija Gasiliauskienė, "klastingą" klausimą jai pateikė Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra: "ES šalyse pabrango žuvis. Pas mus netgi atvirkščiai - ji kiek atpigo. O kuras pabrango kone antratiek. Ar bus iš ES fondų kompensuojamos išlaidos kurui?" - klausė jis. Sulaukęs atsakymo, kad tiesiogiai išlaidų kurui tikrai niekas neketina kompensuoti, A. Aušra padarė išvadą: "Tai ir tos numatomos fondo lėšos žvejams remti - žvakutė numirėliui".


Lietuvai numatytos fondo lėšos - 175 miln. litų - bus skiriamos infrastruktūrai plėtoti, laivams modernizuoti, paremti tiems, kurie greta žvejybos pageidautų imtis kitų verslų arba, atvirkščiai, atsisveikintų su laiveliais, taip pat - jauniems žvejams ugdyti, vyresniesiems tobulinti ir pan.


Tačiau fondo reglamentas Briuselyje tebėra diskusijų stadijoje. Kas Lietuvos priekrančių žvejams atrodo patrauklu, gali, tarkim, užblokuoti ES šalių, neturinčių jokių interesų Baltijos jūroje, atstovai.


Taigi kažin ar išsipildys Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos ir Prano Žąsyčio svajonės Danės žiotyse ir Karklėje už fondo skiriamas lėšas įrengti uostelius - tai, beje, bene realiausia galimybė pasinaudoti fondo lėšomis, ir rezultatas būtų akivaizdus.


Gražina JUODYTĖ

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
This site is protected by reCAPTCHA and the Google Privacy Policy and Terms of Service apply.
Sidebar placeholder