Iš Baltijos jūros ištrauks 6 tonas nuskendusių tinklų

Kiekvienais metais Baltijos jūroje dėl įvairių priežasčių prarandama nuo 5500 iki 10000 žiauninių tinklų ir tralų, kurie ir toliau žvejoja. Jūros dugne ar ant laivų liekanų nuskendę tinklai tampa savotiškais spąstais, į kuriuos įkliūva žuvys, paukščiai, jūrų žinduoliai. Remiantis mokslinėmis studijomis, prarastų tinklų gaudymo efektyvumas per pirmus tris mėnesius sumažėja iki 20 proc., po 27 mėnesių jis vis dar siekia apie 6 proc.

"Pamesta žvejybinė įranga turi ypač žymų poveikį Baltijos jūroje žvejojamoms komercinėms žuvų rūšims, pavyzdžiui, menkėms, strimelėms, plekšnėms. Manoma, kad vien mūsų priekrantėje nuskendę tinklai gali sugauti iki 87 tonų žuvų. Skaičiuojant žuvų mirtingumą į tokiu būdu sugautą žuvį neatsižvelgiama, o tai kelia abejonių vertinant žuvų išteklius, nes nuo paskaičiuotų mirtingumo verčių vėliau priklauso šalims ir žvejams skiriamos kvotos," – sako Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Robertas Staponkus.

Tinklus jūroje planuojama traukti būtent iš tų vietų, kur žvejybos intensyvumas didžiausias – tai žvejybos teritorijos aplink uosto vartus bei ties Karklės kaimu. Šios vietos parinktos atsižvelgiant į mūsų priekrantėje vyraujančias sroves bei dugną. Lygus dugnas turi kur kas mažiau galimybių užkabinti tinklą nei tas, ant kurio yra riedulių. Paskendę tinklai bus traukiami iš gana įvairių gylių.

"Tinklai daugiausiai bus traukiami priekrantėje, iki 20 metrų gylyje, nes tokiose vietose žvejyba tinklais yra intensyviausia, tačiau atskiros veiklos bus vykdomos ir didesniame gylyje. Pavyzdžiui, laivų nuolaužos, kaip kliuviniai tinklams, daugiausiai pasiskirstę giliau nei 20 m, todėl ir jų apžiūra atliekama iki 35 m gylyje," – pasakoja projekto vadovas Robertas Staponkus.

Anot jo, Baltijos jūra šią vasarą nuo tinklų bus valoma ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje. Ten tokia akcija vykdoma jau antrus metus iš eilės. Iš viso abiejose šalyse planuojama ištraukti apie 20 tonų tinklų – 14 tonų Lenkijoje ir 6 tonas Lietuvoje. Mokslininkai tinklus išmatuos, nustatys, iš kokių medžiagų jie padaryti, jei įmanoma, įvertins, kada jie buvo prarasti, kiek ir kokios žuvies į juos yra įkliuvę. Galiausiai visus tinklus planuojama atiduoti perdirbti. Be šių veiklų taip pat numatyta sukurti specialią duomenų bazę internete, kur žvejai galėtų pranešti apie prarastus tinklus.

Projektą finansuoja Švedijoje įsteigtas fondas "Baltic Sea 2020". Bendra projekto Lenkijoje ir Lietuvoje vertė – 1287 tūkst. litų. Baltijos jūros valymo darbai Lietuvai priklausančiuose teritoriniuose vandenyse kainuos 517 tūkst. litų. Projektas vykdomas iki 2013 m. kovo.