Įveikti Baltijos jūros taršą - bendromis pastangomis

Konferencijos

Šiomis dienomis tarptautinės KIMO organizacijos Jūrmaloje surengtoje konferencijoje aptartos Baltijos jūros taršos, jos krantų erozijos problemos ir prieita prie išvados, jog pavienės pastangos liks bevaisės. Joje dalyvavę klaipėdiečiai aptarė ketinamą kitais metais siūlyti planą.

Krantų erozijos problemos aktualios visiems, kurie gyvena prie Baltijos jūros. Tačiau Švedijos miesto Simrishamno savivaldybė, norėdama gelbėti Baltijos jūrą nuo taršos, o jos krantus - nuo įsisiautėjusios erozijos, pirmoji sukruto ieškoti "suokalbininkų" iš kitų šalių.

Prieš metus "suokalbininkai" susibūrė į tarptautinę visuomeninę organizaciją KIMO, analogiškos Šiaurės jūros KIMO organizacijos pagrindu. Į ją deleguoti Baltijos jūros kurortų, uostų ir uostelių atstovai. Klaipėdos savivaldybei atstovauja Tarybos narys Rolandas Bražinskas, Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė, būsianti "KIMO Baltic" projektų koordinatorė Klaipėdoje.

"KIMO Baltic" pagrindinė veikla - keitimasis informacija tarp savivaldybių, dalijimasis patirtimi, švietimas gamtosaugos srityje, bendrų gamtosauginių projektų, kurių tikslas išsaugoti švarią Baltijos jūrą, rengimas ir jų įgyvendinimo koordinavimas.

Organizacijos tikslas - švaraus Baltijos jūros vandens, gražių krantų, saugios laivybos ir kultūrinės rekreacinės funkcijos išsaugojimas.

Klaipėdos tarybos narys Rolandas Bražinskas (centre dešinėje) KIMO tarptautinės organizacijos konferencijoje rado Baltijos jūros taršos mažinimo projekto bendraminčių įvairiose Baltijos jūros šalyse

Į žvalgybą

Palangos mero pavaduotojas Edmundas Krasauskas po minėtos konferencijos pabrėžė, kad iki šiol kurorto paplūdimiams platinti iš karjerų vežamo smėlio tonos yra Sizifo darbas. "Atvykome norėdami susipažinti su kitų Baltijos šalių patirtimi ir ieškoti idėjų - galbūt pakrantes galima gelbėti ir kitokiais būdais", - sakė jis. Tą patį tvirtino ir Svetlogorsko (Kaliningardo sritis) merijos administratorius Andrejus Jermakas.

Į šią konferenciją žvalgybon atvyko ir mokslininkai iš Sankt Peterburgo. Pasak jų, jie turės referuoti šio stambaus Baltijos uosto merijai apie būdus ir metodus Baltijos krantų erozijai stabdyti ir įvertinti, ar tos idėjos priimtinos Peterburgui.Peterburgo inovacinių technologijų centro generalinio direktoriaus pavaduotojas mokslui Stanislavas Babičius teigė aptikęs racionalių grūdų švedų, olandų, latvių mokslininkų pranešimuose. Jis mano, kad toks tarptautinis bendradarbiavimas Baltijos jūrai ir jos pakrantėms gelbėti yra vykęs projektas.

Šiukšlių gaudymo būdai

Baltijos šalių savivaldybių atstovai buvo supažindinti su Švedijos, Latvijos, Norvegijos, Nyderlandų mokslininkų siūlomais būdais krantų erozijai įveikti, idėjomis, kaip valyti šiukšles iš jūros. Buvo demonstruojami ir filmai apie jau gaminamus agregatus, mažinančius jūros taršą. Konferencijos dalyvius sudomino norvego Sverre Meisingseto siūlomos povandeninės "girliandos". Jose pradeda augti augalai. Tos girliandos stabdo pražūtingą jūros bangavimą, jose užsiveisę augalai prisodrina vandenį deguonimi, tokiu reikalingu žuvims.

Baltijos jūros krantų erozija - galvos skausmas ne tik Klaipėdai, Palangai, Neringai, bet ir artimiausiam kaimynui Svetlogorskui

Klaipėdiečiai konferencijoje parodė filmą, demonstruojantį Suomijoje įsigytą robotą, surenkantį dumblius, meldus, trukdančius laivybai priekrantės vandenyse. Švedijoje, kurioje Baltijos taršai mažinti skiriamas ypatingas valstybinis dėmesys, egzistuoja ir edukacinės programos moksleiviams. Jos pirmiausia ugdo jaunosios kartos įgūdžius ne tik naudotis jūros teikiamais malonumais, bet ir atlikti konkrečius darbus, kad tie malonumai nebūtų prarasti saugant jūrą nuo pražūtingos žmogaus veiklos, jos teršimo atliekomis, nuo kurių žūsta ir žuvys, ir paukščiai. Viena tokių programų buvo pristatyta taip pat filmu - moksleiviai nardydami jūroje tarsi ir pramogauja, bet kartu jie surenka daug šiukšlių, kurios rūpestingai utilizuojamos.

Dėl taršos mažinimo Baltijos jūroje emocingą kalbą rėžė ir Švedijos parlamento narys Kentas Harstedas, pabrėždamas, kad vienos ar kelių Baltijos valstybių pastangos nebus vaisingos, jei to nesiims visi, besinaudojantys Baltijos jūros ir pakrančių turtais. Van der Valkas iš Nyderlandų teigė, kad vienas kvadratinis metras kranto, atkovoto iš Baltijos ar upių ir ežerų vandenų, reikalauja fantastiškų investicijų.

O cheminis ginklas?

Jūrmaliečiai klausė: "O kas bus su cheminiais ginklais, 1947 metais palaidotais Baltijos jūroje?" "Manau, kad KIMO tarptautinės organizacijos idėja labai gera. Tik veikdami kartu, o ne pavieniui, galime tikėtis apčiuopiamų rezultatų. Tačiau jie bus nieko verti, jei nebus sustabdytas cheminių ginklų bombų tiksėjimas", - sakė Jūrmalos vicemeras Juris Grikis. Jis ir ragino į KIMO susivienijusias Baltijos šalių savivaldybes visomis įmanomomis priemonėmis spausti neveiklias tarptautines organizacijas, privalančias ieškoti būdų, kaip iš Baltijos dugno pašalinti patį pavojingiausią praeities "paveldą".

Siūloma tartis su žvejais

Šiuo metu KIMO prezidentė yra Švedijos Simrishamno savivaldos politikė Monika Grip, išrinkta dvejiems metams. Po jos prezidento pareigas rotacijos principu perims Klaipėdos tarybos narys Rolandas Bražinskas. Jis jau šiandien kuria planus, kokių konkrečių Baltijos jūros apsaugos projektų reikėtų imtis. Todėl konferenciją jis išnaudojo ir bendraminčiams burti.

Projektas "Fishing for litter" ("Šiukšlių žvejyba"), KIMO organizacijos jau vaisingai naudojamas Šiaurės jūroje, labai paprastas. Į priekrančių žvejų tinklus patenka labai daug įvairiausių šiukšlių. Šiaip žvejai, jas ištraukę iš tinklų, sviedžia atgal į jūrą. Kam reikalingas balastas valtims ar kateriams? Manoma, kad su žvejais bus galima susitarti, kad jie tas šiukšles sukrovę į specialius maišus parplukdytų į krantą ir saugiai utilizuotų.

Taip pat reikėtų likviduoti ir per štormus nutrūkusius žvejų tinklus, kurių Baltijos jūroje jau susikaupė daugybė. "Tam darbui didelių investicijų nereikėtų, o kaip pašvarintume jūrą", - įsitikinęs R. Bražinskas. Toks planas patiko ir daugeliui konferencijos dalyvių, kurie ją aptarė įvairiais aspektais. Jeigu Baltijos šalių savivaldybės sugebės dėl tokio projekto susitarti su priekrančių žvejais, gal ateityje bus galima panašiai tartis ir su didesnių žvejybinių laivų žvejais. Tuo labiau kad tokia praktika jau taikoma Šiaurės jūroje.

Gražina JUODYTĖ