Praktiškai jau parengti visi būtini dokumentai laivų kapitonų ir vyr. mechanikų specialiems skiriamiesiems ženklams bei naujiems antpečiams patvirtinti. Netrukus jie turėtų pasiekti Susisiekimo ministeriją.
Kapitonų antpečiai. Pasirinktas antras variantas (iš kairės).
Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA), asociacijos Jūrų kapitonų klubo, Lietuvos laivų savininkų asociacijos (LLSA), Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) etc. atstovai jau seniai kalba apie tai, kad reikia vieną kartą sutvarkyti vadinamuosius uniforminius dalykus.
Buvo sudaryta darbo grupė, kurios nariais tapo įvairių jūrinių organizacijų atstovai. Rengiantis būsimoms naujovėms atliktas nemažas darbas - projektai derinti įvairiose organizacijose - ir LJS taryboje, ir Jūrų kapitonų klube, ir su teisininkais, dėl jų labai daug diskutuota. LLSA ir LJS mokėjo už ženklų kapitonams ir vyr. mechanikams projekto rengimą.
Būtini taisyklių pakeitimai
Be to, buvo rengiami Lietuvos civilinio jūrų laivyno uniformos dėvėjimo taisyklių, susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų 1994 m. lapkričio 11 d., pakeitimai. 1994-aisiais LJS iniciatyva buvo keliami uniformos klausimai. Jiems spręsti buvo sudaryta nemaža darbo grupė, kuriai vadovavo kapitonas Ričardas Lučka. Tąkart uniformų eskizus darė dailininkė Sofija Kanaverskytė. Tais metais buvo patvirtinti ir antpečiai, ir kepurės, ir uniformos dėvėjimo taisyklės.
Mechanikų antpečiai. Pasirinktas antras variantas (iš kairės).
"Dabar, atsižvelgdami į pasikeitimus teisinėje praktikoje, prisirinkę daug informacijos užsienio šalyse, norime sutvarkyti kai kuriuos uniforminius dalykus taip, kad Lietuvos jūrininkai būtų atpažįstami", - sakė LJS pirmininkas Petras Bekėža.
"Manau, turėjome tai padaryti. Buvo toks juokingas atvejis. Į Lietuvos Seimą nuvyko jūrininkų delegacija. Pro šalį eina buvusi ministrė ir stebisi, kad tiek daug lakūnų priėję", - kalbėjo Jūrų kapitonų klubo pirmininkas Juozas Liepuonius.
Pakeitimus tvirtins ministras
2013 metų kovą buvo sudaryta komisija, kuriai vadovavo dabartinis LSLA Jūrininkų rengimo ir diplomavimo skyriaus vedėjas Vytautas Braslauskas, rengusi taisyklių pakeitimus.
Pagaliau jau visi darbai eina į pabaigą. Liko dar kai kurias smulkmenas suderinti su teisininkais. Taisyklių pakeitimo projektas bus teikiamas tvirtinti susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui.
Tačiau, kai projektas pasieks Susisiekimo ministeriją, dar vyks viešas svarstymas. Savo pastabas ir pasiūlymus galės išsakyti kiekvienas šalies pilietis.
Ir tik tada, kai visos pastabos ir pasiūlymai bus apibendrinti, susisiekimo ministras savo įsakymu turėtų pakeisti 1994 metų taisykles.
Kapitono skiriamojo ženklo eskizas.
Pasak P. Bekėžos, dabar svarbiausia patvirtinti ženklus, o paskui bus kalbamasi su ministerija dėl jų gamybos. Kadangi jų bus gaminama tik keli šimtai, vienas ženklas kainuos gana brangiai - apie 70 Lt. Greitai gauti pinigų šiam tikslui nebus lengva - tam turi būti numatyta lėšų, kitaip sakant, jos yra planuojamos iš anksto.
Jeigu ministras patvirtintų taisyklių pakeitimus dar šiemet, tai nauji antpečiai jau šiemet galėtų būti pradėti naudoti. Manoma, jog jiems pakeisti daug lėšų nereikės.
Tikimasi, kad jei ne šiemet, tai kitais metais tokios naujovės taps realybe.
Skirs sraigtas ir inkaras
Viena didžiausių naujovių - laivų, kurių BT 500 ir daugiau, kapitonų bei laivų, kurių galia - 750 kw ir daugiau, vyr. mechanikų antpečiai turės po keturias juosteles. Dabar kapitonų antpečiai turi keturias, o vyr. mechanikų - tris.
Ir kitose šalyse, tiesa, ne visose, bet, pavyzdžiui, Danijoje, Vokietijoje, kapitonų ir vyr. mechanikų antpečiai turi po keturias juosteles, tad lietuviai dviračio neišranda. Tačiau jie, susiginčiję dėl tokios naujovės, vis dėlto rado kompromisą ir, norėdami atskirti kapitonų ir mechanikų antpečius, nusprendė, kad vienuose reikia išsiuvinėti inkarą, o kituose - sraigtą. P. Bekėžai neteko matyti, kad kitų šalių jūrininkų antpečiai turėtų tokius skiriamuosius ženklus. Pasak kapitono J. Liepuoniaus, Danijoje skiriasi kapitonų ir vyr. mechanikų antpečių juostelių spalva.
Antpečių buvo siūlomi keli variantai pagal ženkliukų dydį. Pasirinkti kapitonų antras, vyr. mechanikų pirmas variantas (žr.nuotr.).
Siūloma dar padaryti ir šiek tiek platesnes juosteles - 11 mm dabartines pastorinti iki 13 mm. Pasak P. Bekėžos, siauros juostelės nelabai gražiai atrodo.
Vyr. mechaniko skiriamojo ženklo eskizas.
Be to, teikiamas siūlymas, šiek tiek išskirti iš kitų uosto kapitoną, LSLA, jūrinių mokymo įstaigų, laivybos kompanijų vadovus. Jų antpečiuose siūloma daryti dvi normalias juosteles ir vieną plačią, kitas dvi sugretinus.
Kiekviena kompanija ant uniformos rankovės galės turėti savo ženklą, pavyzdžiui, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos darbuotojai turi antsiuvus. Kiekviena kompanija gali numatyti ir pasitvirtinti savo ženklus papildomai.
Eiliniams jūrininkams nėra numatoma jokių pakeitimų, permainos laukia tik vadovaujančiojo personalo.
Sprendimas priimtas daugumos
Pasak Jūrų kapitonų klubo pirmininko J. Liepuoniaus, tai, kad ir Lietuvos vyriausieji mechanikai turės 4 juosteles antpečiuose, lėmė komisijos narių daugumos balsai. Iš šešių komisijos narių du kapitonai balsavo prieš tokią naujovę. Kiti nariai rėmėsi Tarptautine konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW 78) ir jos Manilos pataisomis, pagal kurią yra trys jūrininkų lygiai, o kapitonai ir vyr. mechanikai yra tame pačiame lygyje.
"Tokios naujovės nenori vyresnės kartos kapitonai, kurie yra įpratę prie senos tvarkos. Tačiau tai jau nuspręsta, diskusijų nebėra. Gal ir aš nenorėčiau, tačiau ar mes norim, ar ne, nebesvarbu, sprendimas jau priimtas. Buvo sudaryta rimta komisija, priėmusi sprendimą ir dėl antpečių, ir dėl ženklų. Turime pirmiausia žiūrėti į tarptautines konvencijas, kurios sulygina kapitonus ir mechanikus, o ne ieškoti tradicijų", - sakė kapitonas J. Liepuonius.
Bus atpažįstami pasaulyje
Sovietmečiu kapitonai ir vyr. mechanikai turėjo skiriamuosius segamus ženklus, kurie puikavosi ant uniforminių švarkų. Nepriklausomoje Lietuvoje jų neliko ir nebuvo per visą nepriklausomybės laikotarpį. Kai kurie jūrininkai, nuėmę kūjį ir pjautuvą, naudojosi senais sovietiniais ženklais.
Pasak P. Bekėžos, daugelyje jūrinių valstybių kapitonai ir vyr. mechanikai turi skiriamuosius ženklus. Nenori šioje srityje atsilikti ir lietuviai. Jau yra parengti ženklų eskizai, nurodant, kokios formos jie turėtų būti, iš kokio metalo padaryti, t. y. parengtas jų aprašas.
Laivų, kurių BT 500 ir daugiau, kapitono specialusis skiriamasis ženklas yra ovalo formos, keturių reljefinių lygių. Ženklo plotis - 35 mm, aukštis - 50 mm. Viršutinės dalies apskritime yra iškilūs geltono metalo Gediminaičių stulpai. Apatinėje dalyje - figūrinis inkaras. Nuo Gediminaičių stulpų iš abiejų pusių iki inkaro smaigalių leidžiasi grandinė. Ant inkaro, centre, yra geltonos spalvos sekstantas. Nuo inkaro smaigalių žemyn iš abiejų pusių pavaizduotos bangelės. Tarp sekstanto ir Gediminaičių stulpų yra medį imituojanti inkaro detalė. Nuo inkaro smaigalių iki Gediminaičių stulpų - kiaurymė, kurią inkaras dalina į dvi dalis.
Laivų, kurių galia - 750 kw ir daugiau, vyriausiojo mechaniko specialusis skiriamasis ženklas irgi bus toks pat kaip ir kapitono, tokios pačios formos ir dydžio, tik ant inkaro centre bus geltonos spalvos laivo sraigtas.
Turėdami tokius ženklus Lietuvos kapitonai ir vyriausieji mechanikai išsiskirs pasaulinėje jūrininkų armijoje. Ir kitų šalių, tiesa, irgi ne visų, kapitonai bei vyr. mechanikai turi skiriamuosius ženklus su nacionaliniais atributais.
Kapitonų antpečiai. Pasirinktas antras variantas (iš kairės). Mechanikų antpečiai. Pasirinktas antras variantas (iš kairės). Kapitono skiriamojo ženklo eskizas. Vyr. mechaniko skiriamojo ženklo eskizas.
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą