Kiek SGD terminalas trukdys keltams

Kiek SGD terminalas trukdys keltams

Per darbo grupės dėl tilto į Kuršių neriją statybos galimybių posėdį Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas klausė: "Argi mes nebuvome apgauti? Juk mums sakė, kad suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas netrukdys AB "Smiltynės perkėla" keltų darbui, o dabar išeina, kad trukdys." Kaip bus iš tikrųjų?

Apie tilto statybą į Kuršių neriją Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus vėl prabilo ne tik dėl SGD terminalo, bet ir dėl apskritai intensyvėsiančios laivybos Klaipėdos uoste, turėdamas omenyje, kad šiemet pradės veikti ir naujasis keleivių ir krovinių terminalas, ir LKAB "Klaipėdos Smeltė" konteinerių paskirstymo centras. Į juos plauksiantys laivai kirs į Smiltynę keliančių keltų kelią ir pastarieji privalės juos praleisti.

[CITATA]

SGD terminalo poveikio aplinkai vertinimą (PAV), strateginių pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) atlikusios bendrovės UAB "Sweco Lietuva" viceprezidento Aido Vaišnoro tiesiai šviesiai paklausėme, ar sąmoningai buvo nutylėta, derinant PAV ir SPAV atskaitas, kad SGD terminalas trukdys keltų darbui?

Dvipusis eismas su apribojimais

"Jeigu būsime pedantiškai tikslūs, tam tikrų apribojimų tikrai bus. Bet jų yra ir dabar, pavyzdžiui, kai plaukia konteineriniai laivai ar didesni keltai, AB "Smiltynės perkėla" keltai irgi yra stabdomi, nes Klaipėdos uoste šiandien dvipusės laivybos nėra. Jeigu laivybos kanalo plotis būtų 200 m, tada galima kalbėti apie dvipusį "Panamax" tipo laivų eismą, nes būtų turima apie 50 metrų pločio atsarga", - sakė "Sweco Lietuvos" viceprezidentas A. Vaišnoras.

Paprieštaravus, jog Uosto direkcija paskelbė, kad nuo 2013 m. birželio 19 d. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste oficialiai įvestas dvipusis eismas, A. Vaišnoras pakartojo, kad dabartiniame 150 m pločio laivybos kanale, išskyrus laivų apsisukimo baseinus prie AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), jūrų krovos kompanijos "Bega" ir LKAB "Klaipėdos Smeltė", dvipusio eismo nėra. Anot jo, maži fideriniai laivai gali prasilenkti kanale, bet ne jūros vartuose, kurių plotis - mažiau nei 150 m. Du dideli laivai, tarkime, vienas konteinerinis, o kitas sausakrūvis, negaus uosto kapitono leidimo vienu metu vienas įplaukti, o kitas išplaukti. "Dvipusis eismas realiai egzistuoja, bet tik su tam tikromis išlygomis. Dideli laivai yra 250 m ilgio ir 50 m pločio. Jeigu plauks SGD terminalo tanklaivis arba MSC kompanijos konteinerinis laivas, dvipusio eismo tikrai nebus. Klaipėdos uosto laivybos kanalo plotis - 150 m, jeigu laivo plotis - 50 m, vadinasi, nuo jo bortų į kraštus lieka po 50 m atstumas. Kai kuriose vietose tas atstumas yra dar mažesnis, pavyzdžiui, jeigu prie naujojo "Begos" naudojamo pirso, keleivių ir krovinių terminalo pirso stovėtų laivai, tai tas atstumas dar sumažėtų. Kaip techniniu požiūriu galėtų būti įsprausti 150 m pločio laivybos kanale du laivai, kurių plotis - po 50 metrų? Tarp jų ir kanalo kraštų lieka po 16-17 m, tai neįmanoma. Esant dabartiniam 150 m pločio laivybos kanalui dvipusis eismas galimas, bet tikrai ne visiems laivams", - sakė A. Vaišnoras.

Jeigu plauks naktį...

"Kai pristatėme PAV ataskaitą, sakėme, kad laivybos apribojimų bus, bet jie nebus tokie dramatiški, kad stabdytų visą laivybą. Drįsčiau sakyti, kad tai tikrai nebus tokio masto sutrikimai, dėl kurių keltų darbas būtų neįmanomas", - aiškino "Sweco Lietuvos" viceprezidentas.

Skaičiuojama, jog iš pradžių SGD terminalo apyvarta bus maždaug 500 milijonų kubinių metrų dujų per metus, t. y. vienas šeštadalis Lietuvos dujų poreikio. Toks minimumas reikalingas, kad technologijos požiūriu terminalas būtų funkcionalus ir nebūtų nuostolingas kaip įšaldytas turtas. 150 tūkst. kub. m bus išdujinama per 20-25 dienas. Tanklaivis su dujomis į terminalą turėtų atplaukti kas 3-4 savaites.

Per visą uostą nuo vartų iki pietinės dalies tanklaivis dujovežis plauks apie 1,5 val. Tuo metu uoste laivyba turėtų būti stabdoma. Per parą laivas turėtų būti iškrautas, o trečią parą išplaukti. Nepaisant to, kad jis bus tuščias, prieš jo nosį laivyba vis tiek būtų stabdoma. Apribojimas toks - kas tris savaites du kartus po 1,5 val. laivyba bus stabdoma.

"Tokie apribojimai tikrai bus, jeigu dujovežis plauks dieną, o jeigu naktį, kai keltų eismas būna visai neintensyvus, tai apribojimų jų laivybai, galima sakyti, net nepajusime", - teigė A. Vaišnoras. Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna yra užsiminęs, kad dėl dujovežių bus imamasi visų atsargos priemonių ir jie plauks tik šviesiu paros metu.

Žinia, Klaipėdos uostas nėra paprastas, turint omenyje įplaukos vartų konfigūraciją, t. y. S formos posūkį, kurį turi daryti laivai, tad, pasak A. Vaišnoro, dujovežių kapitonams reikės laiko prie jo priprasti, o kai jie išmoks, dujovežius bus galima įvesti į uostą ir naktį.

Bostono uoste (JAV) SGD terminalas taip pat, kaip ir Klaipėdoje, yra miesto gilumoje. Ten dujovežis įvedamas naktį, lydimas vilkikų ir policijos laivų. Klaipėdoje irgi dujovežį lydės vilkikai tam, kad būtų užtikrintas jo manevravimas, apsukimas, prišvartavimas.

Beje, šiuo metu jau rengiamas Klaipėdos uosto laivybos kanalo optimizavimo projektas, kurį įgyvendinus laivų įplaukimas paprastės.

Ne tiltas, o estakada

Pasiteiravus, ar dėl tokių galimų "Smiltynės perkėla" keltų eismo sutrikimų jis rekomenduotų statyti tiltą į Kuršių neriją, A. Vaišnoras atsakė: "Kalbame ne apie tiltą, o pietinėje miesto dalyje Kairių gatvės tęsinyje atsirandančią transporto jungtį, nusileidžiančią antroje Kuršių marių pusėje, t. y. apie estakados konstrukciją. Tas vadinamasis tiltas būtų be galo paprastas - centrinė jo perdanga būtų pakelta į kokių 25 m aukštį ir gražiai nusileistų kitoje pusėje. Savo forma ji primintų kopą."

A. Vaišnoro manymu, kelti estakadą į beprotišką aukštį, kad absoliučiai visi laivai, netgi jachtos su dideliais stiebais galėtų praplaukti, nereikia. Apatinėje estakados dalyje, esančioje pietinėje dalyje prie planuojamos mažųjų laivų prieplaukos, t. y. jos pradžioje, o ne per vidurį, galima padaryti pasukamą konstrukciją, tad toje vietoje galėtų praplaukti ir didieji laivai.

Centrinėje dalyje galėtų būti monolitinė konstrukcija, pakelta į tokį aukštį, kad absoliuti jachtų dauguma galėtų praplaukti. Konstrukcija neturėtų būti lankinė, tada estakada vizualiai per daug nekristų į akis. Ji nebūtų labai brangi. Beje, ir Švedijos Elando sala Baltijos jūroje yra saugoma teritorija, tačiau 1972 metais estakada ją sujungė su žemynu, o prieš tai į ją kursavo keltai.

Į Nidą - viešuoju transportu

Sakoma, kad Kuršių nerija ir tiltas nesuderinami dalykai, nes dėl patekimo patogumo padidėtų transporto srautai. A. Vaišnoro teigimu, visų pirma jie yra labai paprastai reguliuojami, tai galima daryti tiek kainos, tiek administracinių apribojimų dėka.

"Turint estakadą atsiranda geros galimybės organizuoti patekimą į Kuršių neriją be individualių transporto priemonių, t. y. būtų galima paleisti viešąjį transportą, pavyzdžiui, autobusus.

Pietinėje dalyje ties Kairių gatve lengva būtų įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, kuriose būtų paliekamos individualios transporto priemonės ir į Nidą, Juodkrantę ir net Smiltynę būtų važiuojama autobusu. Be abejo, kažkiek susimokėti reikėtų, bet tikrai mažiau nei 39 Lt, kiek dabar kainuoja automobilio perkėlimas į Smiltynę keltu. Jeigu atsirastų viešasis transportas į Kuršių neriją, ir "Smiltynės perkėla" neliktų be darbo - galėtų operuoti ne tik keltais, bet ir viešuoju transportu.

Be abejo, jeigu būtų linkstama į transporto srautų mažinimą, reikėtų iš esmės peržiūrėti visą transporto srautų filosofiją. Klaipėdos miesto problema - prieiga prie rekreacinių teritorijų. Manau, jungtis į Kuršių neriją pakeistų situaciją ne į blogąją pusę. Gerai išvystyta viešojo transporto sistema padėtų sumažinti transporto eismą Kuršių nerijoje, o ne padidintų", - aiškino "Sweco Lietuva" viceprezidentas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder