Klaipėdoje beveik nebėra vietų laiveliams

Pasak AB "Klaipėdos laivų remontas" generalinio direktoriaus Alvydo Butkaus, Klaipėdos pilies uostas, kurio operatorė yra antrinė šios įmonės bendrovė "Klaipėdos pilies uostas", šiuo metu yra visiškai užpildytas.

Nemažėjo net per krizę

Pilies uoste ir Kruizinių laivų terminale vandenyje sūpuojasi apie 230 jachtų ir pramoginių laivų, 8 kol kas yra angare, o beveik 40 - ant kranto, dar nenuleisti vandenin. Vien šiemet jau atplaukė apie 90 laivų iš kitų šalių - Vokietijos, Lenkijos, Anglijos. Svečiai švartuojasi Danėje nuo Pilies tilto iki upės žiočių, nes Pilies uostelis visas yra užimtas vietinių.

Laivų skaičius didėja nuolat. Anot A. Butkaus, vietinių nesumažėjo net per ekonominę krizę, priešingai - padaugėjo maždaug 10 proc. 2003 m. vietinių laivų uostelyje stovėjo apie 50, o dabar - jau apie 230.

Vis daugiau atplaukia ir užsieniečių. Pavyzdžiui, 2003-iaisiais jų sulaukta vos 29, užpernai - 777, pernai - 805, o šiemet prognozuojama jau 850.

PRIIMS. Iki rugsėjo 30 d. pirmasis Smiltynės jachtklubo rekonstrukcijos etapas jau turėtų būti baigtas - čia galės švartuotis iki 70 įvairaus dydžio jachtų bei katerių. Viliaus MAČIULAIČIO nuotr.

Pasak A. Butkaus, buriuotojus viliojo tai, kad atidarytas Šventosios uostas - kuo uostelių daugiau, tuo geriau, tačiau, deja, po užnešimo smėliu, jis, ko gero, vėl veiks tik kitąmet.

"Ir iš vietinių laivų, jeigu kas nors negali išplaukti ilgesniam laikui, pavyzdžiui, į Švediją, galėtų vykti į Šventąją. Vis tiek tai - jau ne kelionė mariomis į Juodkrantę, kur, beje, ne visi laivai ir gali plaukti. Iki Šventosios geru oru - apie tris valandas. Būtų galima per vieną dieną nuplaukti ir grįžti, ir pajausti, ką reiškia plaukti jūra", - sakė A. Butkus.

Plėtra - upėje ir Kruizinių terminale

Augantis jachtų ir pramoginių laivelių skaičius atneša ir rūpesčių - kur rasti dar daugiau vietos jiems stovėti.

Pasak A. Butkaus, planuota, jog laiveliai galės švartuotis Danėje tarp Biržos ir Pilies tiltų, tačiau norint šiuos planus įgyvendinti reikėtų tam tikru periodiškumu kilnoti Pilies tiltą. Kol kas to daryti neleidžia ne itin gera tilto techninė būklė, taigi laukiama jo rekonstrukcijos. Čia tilptų dar 20-30 laivų.

Daugiau vietos švartuotis galėtų atsirasti susitarus su AB "Smiltynės perkėla" dėl krantinių, esančių tarp Pilies tilto ir pasukamojo tiltelio kairiojoje Danės pusėje. Šios bendrovės keltams išsikėlus į šiaurinį ragą apie 300 metrų ilgio krantinės liko laisvos. Tikimasi, kad ši vieta svečiams patiktų labiau, nes būtų šiek tiek ramesnė - besišvartuojantieji ties upės žiotimis ne visada būna patenkinti dėl per didelio bangavimo papūtus stipresniam vėjui.

Planuota, jog laiveliai galės švartuotis Danėje tarp Biržos ir Pilies tiltų, tačiau norint šiuos planus įgyvendinti reikėtų tam tikru periodiškumu kilnoti Pilies tiltą. Kol kas to daryti neleidžia ne itin gera tilto techninė būklė, taigi laukiama jo rekonstrukcijos.

Siekiant patenkinti augančius poreikius planuojama toliau plėsti ir Kruizinių laivų terminalo uostą. Gelžbetoninėms krantinėms šiame terminale skiriama apie 900 tūkst. litų.

Pasak A. Butkaus, žvelgiant į ateitį matoma dar viena problema - kur reikės žiemą laikyti laivus, kai bus plečiama piliavietė miestui įgyvendinant pilies atkūrimo projektus.

Viena iš tam tinkamų vietų galėtų būti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planuojamas mažųjų laivų uostas pietinėje dalyje.

Rudenį turėtų būti baigtas pirmasis Smiltynės jachtklubo rekonstrukcijos etapas, kurio metu numatyta rekonstruoti krantines, "įrėminančias" du baseinus, ir molą, iš viso - 970 metrų ruožą.

Vis dėlto, anot A. Butkaus, nesitikima, kad duris jachtoms ir laiveliams atvėręs Smiltynės jachtklubas išspręs visus rūpesčius, susijusius su vietos stoka.

"Apie dvejus metus buvome jachtklubo operatoriai. Gyvenimas rodo, kad laivai nori stovėti Pilies uoste", - tikino A. Butkus.

Anot jo, čia jų savininkus vilioja geresnis susisiekimas.

Pabaiga - rugsėjį

Vis dėlto VšĮ "Klaipėdos jachtklubas", įgyvendinančios rekonstrukcijos projektą, vadovas Kęstutis Taletas neabejoja, kad klientus pavyks susigrąžinti. Pasibaigus buriavimo sezonui laivai "lips" į krantą, ir dalis turėtų įsikurti jachtklube Smiltynėje.

"Pilies uostelis - ne guminis. Ten dabar stovi ir mūsų, ir uostelio klientai, atsiranda ir naujų. Dėl tokio sangrūdžio jau laukiama, kada baigsis mūsų rekonstrukcija. Lygiai tas pats buvo per Pilies uostelio rekonstrukciją. Statybos sukelia nepatogumų, bet tai - laikina", - sakė K. Taletas.

Pasak jo, dėl ilgos šaltos žiemos, ilgai einančio įšalo bei kai kurių dalykų, kurie negalėjo būti numatyti projektuojant, rekonstrukcija šiek tiek užsitęsė - pirmojo etapo pabaiga atidėta iki rugsėjo 30 d. Anksčiau planuota, jog buriuotojus bus galima priimti jau šį sezoną.

Tiesa, anot K. Taleto, šį mėnesį jau bus sumontuoti pontonai švartuoti laivams ir, jei nebus pažeidžiami kokie nors reikalavimai, galbūt bus galima juos priimti prireikus, pavyzdžiui, per kokią nors regatą.

Skaičiuojama, jog per trejus metus po projekto įgyvendinimo į Smiltynės jachtų ir mažųjų laivų uostą turėtų būti pritraukta apie 250 tūkst. turistų, apsilankys apie 400 jachtų. Per kasmet vykstančias regatas vien jachtomis turėtų atplaukti apie 2 100 turistų.

Po pirmojo rekonstrukcijos etapo uostelyje galės švartuotis iki 70 įvairaus dydžio jachtų bei katerių, o per regatas numatoma priimti iki 100. Taip pat ruošiamasi priimti ir ilgesnius nei 15 metrų laivus - jiems numatytos šešios vietos.

Antruoju rekonstrukcijos etapu numatoma rekonstruoti trečią krantinę ir suformuoti naują baseiną švartuoti laivams.

Tolesnei plėtrai - konkursas

Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komitetui jau buvo pristatyta sklypo Smiltynės g. 25, kuriame veikia jachtklubas, detaliojo plano koncepcija.

Pasak planą rengiančios bendrovės "Andrijauskas ir partneriai" vadovo architekto Edmundo Andrijausko, čia numatoma jachtklubui reikalingų patalpų plėtra ir viešbučio statyba. Dabartiniai darbai - krantinių tvarkymas - vyksta pagal kitą projektą.

E. Andrijauskas priminė jachtklubo atnaujinimo istoriją - prieš keletą metų buvo surengtas architektūrinis konkursas, tačiau jį laimėjusios Vilniaus architektų kompanijos užmojai išėjo už sklypo ribų, o tam pasipriešino Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija. Projektas žlugo, per krizę neliko ir pačios konkurso nugalėtojos.

Nauja klaipėdiečių architektų rengiama koncepcija apibrėžia bendruosius teritorijos plėtros principus, o išrinkti architektūriniam sprendimui, anot E. Andrijausko, numatoma vėl skelbti atvirą konkursą.

Detaliojo plano koncepcijai Teritorijų planavimo komitete pritarta.