KLASCO tikisi naujų rekordų

KLASCO tikisi naujų rekordų

Rugsėjis Klaipėdos jūrų uostui tapo sėkmingiausiu per jo istoriją. Pagerinę absoliutų šio mėnesio krovos rekordą klaipėdiečiai tarp visų rytinės Baltijos šalių uostų nusileidžia tik Rygai. Sėkminga rudens pradžia džiaugiasi ir didžiausia Klaipėdos uosto krovos bendrovė KLASCO.

Pastaraisiais mėnesiais iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos skrieja tik geros žinios, leidžiančios vis drąsiau teigti, kad 2014-ieji vieninteliam šalies uostui bus sėkmingi. Per devynis šių metų mėnesius Klaipėdos uosto krovos apyvarta augo 5,2 proc. Iš viso krauta 26,4 mln. tonų. Tai 1302,1 tūkst. tonų daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.

Labiausiai prie to prisidėjo net 40,9 proc. išaugusi skystųjų ir biriųjų (palaidų ir pakuotų) trąšų krova. Jų iš viso krauta 9078,3 tūkst. t, arba 2637,3 tūkst. t daugiau nei pernai. Konteinerių krauta 4144,7 tūkst. t (752,2 tūkst. t daugiau nei 2013 m. sausio-rugsėjo mėn.), grūdų - 1539,5 tūkst. t (160,8 tūkst. t), rūdos - 874,1 tūkst. t (240,1 tūkst. t).

Pagal bendros krovos rezultatus Klaipėdos uostas įsitvirtino tarp rytinės Baltijos šalių uostų lyderių ir tik nežymiai nusileidžia Rygos uostui.

Klaipėda visus konkurentus regione lenkia pagal trąšų ir konteinerių krovą, pagal ro-ro laivais (skirti riedamiesiems arba ridenamiems kroviniams gabenti) ir jūrų keltais plukdomus krovinius, taip pat grūdus.

Klaipėdos uostas taip įsibėgėjo, kad apie naujus krovinių išgabenimo laivais rekordus skelbiama vos ne kiekvieną mėnesį. Štai ir rugsėjį pasiektas absoliutus šių mėnesių krovos rekordas uosto istorijoje. Per jį krovos apyvarta augo 14,8 proc. Iš viso krauta 3164,4 tūkst. t, t.y. 407 tūkst. t daugiau nei 2013 metų rugsėjo mėnesį.

Dar vienas rekordas praėjusį mėnesį - absoliutus viso uosto istorijoje - pasiektas kraunant grūdus. Jų į laivus rugsėjį suberta 514,0 tūkst. t. Pernykštis rezultatas buvo daugiau nei perpus kuklesnis.

Net apie 200 tūkst. t kviečių, miežių ir kitų Lietuvoje užaugintų kultūrų iš šio kiekio krovė koncerno „Achemos grupė“ valdoma didžiausia uosto krovos bendrovė Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO), anksčiau geriausiais metais rugsėjį ji pasiekdavo apie 170 tūkst. t naujo derliaus apyvartą.

Image removed.„Rugpjūtį grūdus išgabeno trys laivai, o rugsėjį jie išplukdyti šešiais. Grūdai į mūsų terminalą gabenami be pertraukos, krovos į laivus procesus reguliuojame pagal jų atplaukimo grafiką ir orus - per lietų triumų liukai uždaromi, laivai nekraunami. Pagal klientų iki šios dienos pateiktas paraiškas, spalį jau garantuota 140 tūkst. t apyvarta, bet užsakymų sulaukiame beveik kasdien, todėl krovos į laivus tempas gali būti spartesnis nei rugsėjį. Tikimės, kad per sezoną, kuris prasidėjo rugpjūtį ir tęsis iki ateinančių metų birželio, per KLASCO bus išvežta ne mažiau grūdų nei pernai, kai krovėme 1,4 mln. tonų“, - sakė bendrovės generalinis direktorius Audrius Pauža.

Jo teigimu, tiek bendrovė KLASCO, tiek kitos uosto kompanijos daug dirba su klientais, kad pritrauktų kuo daugiau krovinių: „Konkurencija yra didžiulė ir ne tik tarp atskirų kompanijų. Ji tarpvalstybinė. Konkuruojame su Latvija, Estija, Juodosios jūros uostais, Rusijos Ust Lugos uostu. Mūsų gerus rezultatus lemia tai, kad uoste dirba tikri profesionalai. Todėl nenuostabu, kad krovos kokybė Klaipė-dos uoste vertinama itin aukštai.“

KLASCO turi didžiausią grūdų terminalą visame Klaipėdos uoste ir neslepia planų perkrauti pusę visų per jį eksportuojamų lietuviškų grūdų. Prie bendrovės krantinių gali švartuotis didieji „Post Panamax“ laivai, į kuriuos pilama po 60-80 tūkst. t birių ar verstinių krovinių. Per devynis šių metų mėnesius KLASCO jau krovė 9,1 mln. t krovinių.

„Prognozės yra nedėkingas dalykas. Labai daug kas priklauso nuo tarptautinių santykių tarp valstybių. Patys matome, kas vyksta pasaulyje, gretimose šalyse. Situacija keičiasi kiek-
vieną dieną. O gali ir grūdų derlius būti blogas. Tačiau tikimės, kad pavyks išlaikyti kasmetinį vidutiniškai 13 mln. t krovinių lygį. Na, gal plius minus kokie 5 proc.“, - sakė KLASCO generalinis direktorius.

Teigiama, kad Klaipėdos uostas galėtų priimti ir tranzitinius grūdus, tačiau šiuos krovinius nėra lengva pritraukti. Šiuo metu per jį eksportuojama didžioji dalis Lietuvos ūkininkų užaugintų grūdų. Pusė bendro 4 mln. t derliaus suvartojama šalies viduje. Tie grūdai, kurie neiškeliauja per uostamiestį, kraunami Liepojos uoste Latvijoje.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder