Laivų sulaikymas užsienio uostuose - taupymo politikos pasekmė?

Laivų sulaikymas užsienio uostuose - taupymo politikos pasekmė?

AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" (LJL) dirbantys žmonės piktinasi tuo, kad bendrovė taupo pinigus ne ten, kur reikia. Šiemet užsienio uostuose dėl įvairių tarptautinių reikalavimų pažeidimų laivai, plaukiojantys su Lietuvos vėliava, sulaikyti net 5 kartus. [CITATA]  Trys atvejai iš jų priklauso LJL. Pastarosios laivas "Deltuva" šiemet JAV sulaikytas net du kartus dėl tos pačios priežasties. Naujasis "Laivininkystės" vadovas Audronis Lubys neneigia, kad taupoma visur, kur tik įmanoma. Tačiau bendrovė, siekdama išvengti laivų sulaikymų, jau imasi priemonių - netgi premijuoja įgulas, negavusias pastabų patikrinimų metu.

"Labai skauda širdį dėl to, kas vyksta bendrovėje. Skaudu, kad prisiima žmonių, kurie dirba neatsakingai. Dėl laivo "Deltuva" sulaikymo vėl patirta didžiulių nuostolių. Jie taupo ne ten, kur reikia. Tikiu, kad galima padėtį pagerinti, tik reikia padaryti tvarką kontoroje, kur daug dykaduonių sėdi", - sakė į redakciją užėjęs vieno laivo įgulos narys Andrejus (tikrasis vardas, pavardė, pareigos redakcijai žinomi).

"Norėčiau priminti, kad LJL nėra biudžetinė organizacija, metų pradžioje žinanti, kiek pinigų gaus iš valstybės, ir galinti tiksliai planuoti savo išlaidas. Sumažėjus pajamoms tenka koreguoti išlaidas, nes negalime išleisti daugiau, negu uždirbame. Taupome visose srityse, kiekvieną centą. Be abejo, yra nepatenkintų, bet absoliuti dauguma supranta įmonės padėtį ir palaiko taupymo politiką. Tačiau mes niekada netaupysime žmonių sveikatos ir saugumo sąskaita", - tvirtina LJL generalinis direktorius A. Lubys, šias pareigas einantis nuo šių metų rugpjūčio 1 d. Prieš tai jis dirbo AB "Limarko" laivininkystės kompanijoje laivų valdymo direktoriumi.

Rinka dar neatsigavo

Kai kuriems LJL dirbantiems žmonėms atrodo, kad pakeitus vieną kitą bendrovės vadovaujantįjį darbuotoją, taupant tik ten, kur reikia, įmonė galėtų išlipti iš duobės, į kurią įkrito prieš krizę įsigydama naujus laivus. Tačiau situacija nėra tokia paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Iki šiol bendrovę slegia skolos bankui, visi 11 laivų tebėra jam užstatyti. Dėl to jai dar sunkiau konkuruoti rinkoje, kur situacija ir taip nėra gera.

Pasak LJL valdybos pirmininko ir susisiekimo viceministro Arūno Štaro, blogai yra ir kitoms Lietuvos bei kitų šalių laivybos kompanijoms. Kai kurios jų bankrutuoja, kitos nutraukia anksčiau vykdytą veiklą ir keičia ją kita.

Šiemet per devynis mėnesius jau daugiau nei 30 mln. Lt nuostolių patyrusi privati Lietuvos AB "Limarko" laivininkystės kompanija daugiau nei perpus - nuo 45 mln. iki 20 mln. Lt - mažina įstatinį kapitalą anuliuodama bendrovės akcijas. Neigiamą poveikį turėjo 4 laivų pardavimo rezultatas, valiutų kursų pasikeitimas dėl JAV dolerio kurso augimo ir pabrangę degalai. Lyginant su praėjusių metų rugsėjo pabaiga, bendrovės laivynas sumažėjo nuo 11 iki 7 laivų. Seniausių laivų pardavimas leido pagerinti įmonės pagrindinės veiklos efektyvumą. Tuo metu, kai ši kompanija buvo privatizuojama, ji turėjo 14 laivų.

"Tokių rinkos atsigavimo požymių, kurių tikėjomės 2012-aisiais, kad daugės krovinių ir užsakymų LJL, kad galėsime laisviau atsikvėpti, deja, nematome. Nematau ir nedrįstu prognozuoti rinkos atsigavimo ir 2013-aisiais", - sakė A. Štaras.

Anot jo, 2012-ieji bendrovei buvo sunkūs metai. LJL vadovybė jau pateikė pasiūlymų, kaip būtų galima pagerinti padėtį. Šiuo metu jos verslo planas derinamas ir su pagrindiniu kreditoriumi banku. Jeigu jis bus patvirtintas ir įgyvendintas, A. Štaras tiki, jog padėtis gerės. Tačiau kad pagerėjusi rinka už ausų ištemptų "Laivininkystę", tuo jis netiki.

"Laivyba atkartoja pasaulinės ekonomikos vystymosi grafiką. Kadangi Kinijos ir kitų besivystančių šalių augimas lėtėja, Europa ir JAV apskritai patiria sąstingį, tai ir krovinių vežama žymiai mažiau. Sausakrūvių laivų rinkoje atsigavimas prognozuojamas antrą ateinančių metų pusmetį", - sako A. Lubys.

Žadėjo neprivatizuoti

Vienu metu Susisiekimo ministerija, valdanti kontrolinį LJL akcijų paketą, vadovaujama susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, laikėsi pozicijos, kad ši bendrovė turi būti privatizuojama. Nemažai jūrininkų pasisakė prieš tokį sprendimą, Klaipėdoje buvo renkami parašai prieš "Laivininkystės" privatizavimą.

Itin aktyvus privatizavimo šalininkas tuo metu buvo ir viceministras A. Štaras. Galų gale buvo nuspręsta pastatyti LJL ant kojų. Tačiau tai padaryti esant tokiai situacijai rinkoje nepavyksta.

Naujasis premjeras Algirdas Butkevičius, duodamas interviu "Vakarų ekspresui", teigė, kad LJL nežada privatizuoti, kad artimiausiu metu bus susitikta su "Laivininkystės" vadovybe ir analizuojama jos padėtis.

Dėl aplaidumo

LJL laivą "Deltuva" 2010-aisiais balandį Puerto Riko San Chuano uoste buvo sulaikę JAV pakrančių apsaugos pareigūnai, turėję įtarimų, jog įgula už borto pila naftuotą vandenį. Laivas su kroviniu sulaikytas išstovėjo daugiau kaip mėnesį. Už jo paleidimą, kol vyko ikiteisminis tyrimas, teko sumokėti 1,5 mln. Lt užstatą. Negana to, šeši to laivo įgulos nariai liko laukti teismo proceso ir gyveno viešbučiuose. Taigi nuostoliai buvo patirti išties didžiuliai.

Šiemet tas pats laivas "Deltuva" JAV sulaikytas net du kartus - birželį ir rugsėjį. Šiuo metu nuo spalio 27 d. jis remontuojamas Latvijoje, Liepojos Tosmare gamykloje.

"Pagaili pinigų techniniam tiekimui, manydami, kad kaip nors išsisuksime. Net muilą rankoms nusiplauti turėjome pirkti už savo pinigus. O kai laivą sulaikė kelioms dienoms, kai reikėjo mokėti ir už stovėjimą prie krantinės, ir už vilkikų paslaugas, ir t. t., susidarė jau keliasdešimt tūkstančių litų išlaidos", - piktinosi Andrejus.

A. Lubio teigimu, "Deltuvos" sulaikymai nėra susiję su laivo techniniu aprūpinimu ar kokiomis nors investicijomis. Nors abiem atvejais buvo skirtingi kapitonai, tačiau laivas buvo sulaikytas dėl tos pačios priežasties. "Taip atsitiko dėl kapitonų aplaidumo. Jie neskaito dokumentų. Darė viską, kaip įprasta, tačiau vienas JAV inspektorius prisikabino, kad pavojingas krovinys nebuvo ventiliuojamas", - aiškino įmonės vadovas. - Laivas dėl sulaikymų prastovėjo apie savaitę, bet krovinių operacijos buvo atliekamos, todėl nuostoliai palyginus nedideli. Abu sulaikymai įvyko dėl žmogiškojo faktoriaus, paprastai kalbant - aplaidumo, už kurį kaltieji gavo administracines nuobaudas. Apie įvykius ir tyrimų išvadas informuotas visas laivynas, saugaus valdymo sistemoje įdiegta dvigubos kontrolės sistema. Be to, skatiname tas įgulas, kurios negauna pastabų per JAV pakrančių apsaugos patikrinimus. Neseniai premijavome motorlaivių "Asta" ir "Romuva" įgulas."

Kapitonai nežino reikalavimų

Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Laivybos kontrolės skyriaus vedėjas Linas Kasparavičius patvirtino, kad šiemet abu "Deltuvos" sulaikymo atvejai yra susiję su žmogiškuoju faktoriumi. Dalykas tas, kad jau nuo 2011 m. sausio 1 d. anksčiau buvę rekomendacinio pobūdžio Tarptautinio birių krovinių pervežimo jūra kodekso reikalavimai tapo privalomais. Stebina tai, kad kodekso reikalavimams galiojant jau beveik dvejus metus, LJL kapitonai to nežinojo. Vieną kapitoną LSLA jau nubaudė pinigine bauda, o kito, ko gero, laukia toks pats likimas.

"Kapitonai privalo žinoti tarptautinius reikalavimus, juo labiau kad ši kompanija dažniausiai ir gabena birius krovinius. Jų klaidos, be abejo, padarė nuostolių laivo savininkei, pakenkė Lietuvos vėliavos prestižui", - aiškino L. Kasparavičius.

JAV uostų neatsisakys

LJL laivas "Raguva" užpernai sulaikytas net tris kartus: du - JAV, vieną - Ispanijoje. "Venta" pernai buvo sulaikyta JAV, o užpernai - Australijoje. Šiemet gegužės pabaigoje LJL laivas "Romuva" buvo sulaikytas Kanadoje.

L. Kasparavičiaus teigimu, su LJL vadovybe dėl laivų sulaikymo tendencijos jau ne kartą kalbėta, susirašinėta koreguojant veiksmus.

"Tokių dalykų kaip laivų sulaikymai negali būti. Jie kerta per įmonės finansinius rezultatus. Suprantu, ne visi darbuotojai klauso, tad bendrovės vadovybė turi dirbti vos ne su kiekvienu įgulos nariu, kad jis suprastų, jog tarptautinius reikalavimus būtina vykdyti", - sakė viceministras.

"Kiekvienas laivo sulaikymas mums yra ypač nemalonus įvykis. Stengiamės mokytis iš klaidų. Įdiegėme dvigubos kontrolės bei įgulų motyvavimo sistemas. Krovinių gabenimo į JAV uostus tikrai neatsisakysime. LJL laivai dirba ten, kur geriausiai išnaudojami jų konkurenciniai pranašumai", - tikina bendrovės vadovas.

Plauna pinigus?

Andrejus sakė, jog ne jam vienam kyla įtarimų, kad LJL vadovybė plauna pinigus Latvijoje remontuodama laivus. Anksčiau jie esą būdavę remontuojami ir Bulgarijoje, ir Kinijoje, o pastaruoju metu - tik Latvijoje, kur esą remontas kainuojąs dvigubai brangiau nei Lietuvoje.


Įtarimų kyla todėl, kad, pavyzdžiui, "Deltuvoje" reikėjo keisti kranų automatiką. Pareikalauta už tai mokėti 10 tūkst. dolerių, kai "Raguvoje" tas pats buvo padaryta už 5 tūkst. dolerių. Anot Aleksejaus, kai superintendentas Vladislavas Kučinskas pasipriešino, latviai sutiko tai padaryti už 5 tūkst. dolerių. A. Lubys paaiškino, kad "Deltuvoje" keičiama visa automatika ir tai kainuos kur kas brangiau nei 10 tūkst. dolerių, o "Raguvoje" - tik dalis.

Andrejaus manymu, kai 2010-aisiais iš pareigų pasitraukė buvęs LJL generalinis direktorius Vytautas Vismantas, jį pakeitęs konkursą laimėjęs Arvydas Bogočionkas esą tik pasinaudojo bendrove kaip tramplinu norėdamas susirasti darbą užsienyje. Jis į LJL atvedęs bankrutavusios Latvijos firmos vadovus. Ir jie tebedirba iki šiol - ir technikos direktorius Vladimirs Smirnovs, ir laivyno priežiūros vadovas Aleksejs Kravčiuks. Esą vyr. mechanikai pyksta, bet tyli bijodami prarasti darbą.

Tiesa, ir V. Vismantui vadovaujant LJL laivai taip pat buvo remontuojami ir Latvijoje. Jis sakydavo, kad ten remontas pigesnis.

Pasak A. Štaro, negali būti, kad Latvijoje remontas kainuoja brangiau. Tai esą tik kalbos. Jis patikino, kad dėl laivų remonto visada buvo atliekama apklausa, kas kokią kainą siūlo. Latviai laimėdavo pasiūlydami mažesnę. Tačiau, viceministro teigimu, pasitaikydavo atvejų, kai atsiradus įvairiems papildomiems darbams kaina padidėdavo.

A. Štarui einant viceministro pareigas pasikeitė net trys įmonės vadovai. A. Bogočionko sąsajas su Latvija gal ir galima įžvelgti, nors viceministro žiniomis, jis niekada nedirbo toje laivų remonto įmonėje, o štai A. Lubys, atėjęs iš privačios kompanijos, tikrai neremontuotų laivų ten, kur prasta kokybė ar per didelė kaina.

"Nereikėtų vartoti kriminalinės terminologijos, tai žeidžia LJL darbuotojus, kurie sąžiningai uždirba savo duoną. O jei yra žmonių, kurie turi konkrečios informacijos apie įtartinas finansines operacijas, prašau kreiptis tiesiai į mane. Beje, įmonės finansiniai rezultatai yra viešai prieinami visiems besidomintiems mūsų interneto puslapyje. Per šiuos metus LJL suremontavo 7 laivus: vieną Sankt Peterburge, po du Liepojoje, Varnoje ir Kaliningrade. Remonto vieta parenkama pagal keletą kriterijų: artumą nuo paskutinio iškrovimo uosto, remonto kainą ir atlikimo terminą. Klaipėda kol kas pralaimi konkurenciją su minėtais uostais. Mes laivų remonto situaciją nuolat analizuojame ir planuojame išlaidas. Stengiamės restauruoti senas detales, daugiau remonto atlikti įgulos jėgomis. Remonto išlaidos atitinka biudžetą. Kitais metais planuojami trijų laivų remontai", - sakė A. Lubys.

Kur galima taupyti

Viceministro teigimu, dabartinė vadovybė, siekdama taupyti, mažina kranto administracijos darbuotojų skaičių. Jo manymu, įmonės darbuotojai, žinantys, kaip ir kur reikia taupyti, turi eiti pirmiausia ne į redakcijas, o pas generalinį direktorių arba pateikti pasiūlymus įmonės valdybai. Beje, dabar tarp jos narių yra ir du nepriklausomi nariai.

Andrejus sako, kad vyr. mechanikai laivuose apkrauti popieriais. Kiekvieną parą jie turi siųsti ataskaitą bendrovės vadovybei, tuos pačius duomenis, kurie pateikiami mašinų skyriaus žurnale. Kadangi tie duomenys pateikiami lentelėje, tai toks pranešimas esą kainuojąs 20 JAV dolerių, kai paprastas pranešimas kainuotų tik 5 dolerius. Turint omenyje, kad bendrovė turi 11 laivų, susidaro nemenkos papildomos išlaidos. Tačiau to esą reikalauja technikos direktorius V. Smirnovs.

"Technikos departamente pagaliau įdiegta šiuolaikinė valdymo sistema, kurios dėka galime matyti kiekvieno laivo mechanizmo dirbtas valandas, kontroliuoti atsarginių detalių kiekį laive, sekti, ar laivas nepereikvoja jam skirto biudžeto. Suprantama, kad ta sistema funkcionuotų, reikalinga reguliari informacija iš laivų. Kokiu būdu tą informaciją siųsti, pasirenka laivo kapitonas, priklausomai nuo laivo buvimo vietos ir turimų ryšio priemonių. Beje, techninė informacija siunčiama ne kiekvieną parą, o tik kartą per mėnesį. Kasdien siunčiama operatyvinė informacija su laivo koordinatėmis, oro sąlygomis, atėjimo į kitą uostą data. Vidutiniškai vienas laivas per mėnesį ryšiui išleidžia 300 dolerių, iš tos sumos tik 30 dolerių - techninės informacijos siuntimui", - aiškino A. Lubys.

Kodėl remontuojami kranai

Andrejaus manymu, "Deltuvos" kranų nereikėjo remontuoti, nes jais naudojamasi retai, tik tada, kai laivas užsuka į Pietų Ameriką. O štai siurblio gaisrui gesinti tikrai reikia, bet jo nenuperka.

"Deltuvos" remonto metu keičiama lenkų gamybos kranų valdymo elektronika, dėl kurios gedimo ne kartą teko samdyti kranto kranus, kurio viena darbo valanda kainuoja 200-250 dolerių. Investicija į japonišką kranų valdymo elektroniką prilygsta sumai, kurią mes sumokėjome už kranto krano darbą viename uoste, todėl atsipirks per vieną reisą. Laivo kranai naudojami ir Europoje, ir JAV, priklausomai nuo nuomos sąlygų. Nesupratau klausimo dėl priešgaisrinio siurblio. Laive yra visi siurbliai, o be priešgaisrinio siurblio joks kapitonas nerizikuos išeiti iš uosto", - tikino bendrovės generalinis direktorius.

Jūrininkai bėga iš "Laivininkystės"?

Jau 7 metus LJL dirbantis Andrejus sako, kad jūrininkai bėga iš "Laivininkystės", nes atlyginimai maži. Kvalifikuoto jūreivio atlyginimas skaičiuojant ir visus dienpinigius į rankas - 2800 Lt, motoristo - 3,5 tūkst., elektromechaniko - 6 tūkst. Lt. Andrejus dirba viename laive su trečiuoju mechaniku, kuris nori tik susirinkti plaukiojimo cenzą ir svajoja įsidarbinti užsienio firmoje. Kiti, ypač vyresnio amžiaus, jūrininkai nebenori lakstyti, todėl jiems rūpi, kad LJL išliktų.

A. Štaras sako nematąs masinio bėgimo iš "Laivininkystės". Žmonės žino, kad bendrovė sunkiai laikosi, tačiau atlyginimai drastiškai nėra mažinami ir mokami laiku. Jis pripažįsta, kad Lietuvos jūrininkai yra kvalifikuoti, tačiau mano, jog jiems konkurenciją sudaro Azijos šalių jūrininkai, sutinkantys dirbti už mažesnį atlyginimą.

Paklaustas, kada bus keliami atlyginimai jūrininkams, viceministras atsakė, jog didesnių atlyginimų galima tikėtis tada, kai bendrovės pradės uždirbti. "Iš ko mums kelti atlyginimus? Generalinio direktoriaus sąskaita? Jo atlyginimo vargu ar užtektų ir trečdaliui vienos įgulos. Nors pajamos skaičiuojamos bendrai, bet vis tiek kiekvienas laivas turi užsidirbti. Jeigu jis dirba pelningai, yra galimybių įgulą skatinti", - sakė A. Štaras.

Didins atlyginimus kapitonams

"Dėl drastiškai sumažintų atlyginimų prieš keletą metų LJL paliko daug gerų ir patyrusių specialistų. Tiesa, kitais metais atlyginimai buvo pakelti, bet žmonės nebesugrįžo. Per 2012 metus atleisti 69 darbuotojai, iš jų 13 išėjo į pensiją, 4 buvo atleisti už drausmines nuobaudas. Per metus priimti 66 darbuotojai. Turint omenyje, kad kartu su kranto darbuotojais LJL šiandien dirba 350 žmonių, kadrų kaita gana didelė. Mūsų laivuose atlieka praktiką dešimtys praktikantų, būsimųjų šturmanų ir mechanikų. Dalis jų baigę mokslus įsidarbina LJL. Čia matau mūsų kadrų potencialą ateityje.

Nuo 2013 m. sausio 1 d. planuojame 15 proc. kelti atlyginimus kapitonams, vyr. mechanikams ir antriesiems mechanikams, t. y. tiems specialistams, kurių mums labiausiai trūksta ir kurių klaidos mums brangiausiai kainuoja. Manau, kad šita investicija atsipirks. Kitiems jūrininkams atlyginimus kelsime, kai įmonė pradės dirbti pelningai", - teigia A. Lubys.

Kas laukia artimiausiu metu

Daugiau kaip trejus metus ėjęs viceministro ir LJL valdybos pirmininko pareigas A. Štaras mano, kad nauja ministerijos vadovybė turėtų padėti kvalifikuotai LJL komandai. Viceministras pasidžiaugė, kad pavyko suburti ją tokią. Suprantama, ji galėtų būti ir dar kompetentingesnė, tačiau tada reikėtų mokėti kur kas brangiau.

"Džiaugiuosi, kad "Laivininkystė" išliko. Kai rengėme jos vadovo konkursą, kuriame dalyvavo 10 žmonių, įsitikinau, kad yra daug šios įmonės patriotų, besistengiančių, kad ji dirbtų sėkmingai. Norėtųsi, kad nauji vadovai įvertintų tą žmonių atsidavimą, kad visada atsižvelgtų į pasiūlymus, ateinančius iš pačios bendrovės.

Jeigu naujiems vadovams pavyks išspręsti ilgesnių terminų dėl paskolos grąžinimo bankui problemą, tada įmonė galėtų pradėti normaliau dirbti. Nors nelabai tikiu, kad banko įtarimai sumažėtų. Įmonės finansinė būklė bloga, rinka prasta. Tačiau, galimas daiktas, pasikeis kas nors pačioje bankininkystėje, gal kreditoriniai reikalavimai ateityje nebebus tokie griežti", - sakė viceministras A. Štaras.

"Tikiuosi daugiau nieko blogo neatsitiks (beldžiu triskart į medį). Norisi pasidžiaugti, kad trečią ketvirtį baigėme su nedideliu pelnu, pradėjome patys daugiau ieškoti krovinių laivams, kas leidžia lanksčiau derėtis ir planuoti laivyno darbą. Nors jūrininkai prietaringi, nes jie nuolat būna tarp žemės ir dangaus, viliuosi, kad 2013 metai bus geresni. Pagrindinis mūsų uždavinys - atnaujinti laivyną", - sakė LJL generalinis direktorius A. Lubys.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder