Kelte "Kaunas Seaways", plaukiančiame iš Klaipėdos į Zasnicą (Vokietija), pasiruošimo dirbti kitoje linijoje nuotaikos. Paskutinį kartą iš pastarojo jis išplauks kitą pirmadienį ir į Lietuvos uostą atvyks antradienį - linija, buvusi savotišku Lietuvos turistų tiltu į netoli Zasnico esančią didžiausią Vokietijoje Riugeno salą - uždaroma. Apie šios ir naujos linijos, kuria kursuos "Kaunas", ypatumus, apie tai, kad lietuviai gali tik apgailestauti nespėję pasinaudoti tokiu tiltu, apie darbo peripetijas jūroje bei apie šeštą jausmą kalbėjomės su kapitonu Gintaru Palucku jo paskutinio reiso šioje linijoje metu.
AB "DFDS Seaways" keltas "Kaunas Seaways" anksčiau per savaitę darydavo tris reisus į Zasnicą, o šiemet rugsėjį, prieš uždarant liniją, - jau tik du.
Nuo spalio 4 d. jis pradės kursuoti linija Paldiskis (Estija)-Kapelskaras (Švedija). Pastarasis uostas yra apie 100 km nuo Švedijos sostinės Stokholmo, o Paldiskis, kuriame yra buvusi karinė bazė, yra už 50 km į vakarus nuo Estijos sostinės Talino. Anksčiau šis uostas buvo uždarytas, o pastaruoju metu vystomas kaip prekybos uostas. Dabar šioje linijoje dirba tik vienas "DFDS Seaways" keltas "Patria Seaways". Nuo spalio pradžios jau kursuos du laivai ir plaukiama bus kiekvieną dieną, mat kompanija "DFDS Seaways" nusprendė stiprinti šią liniją.
Praėjusį šeštadienį kelto kapitonas G. Paluckas iš Zasnico grįžo jau paskutinį kartą. Tądien keitėsi įgula ir jį pakeitė kitas kapitonas Kęstutis Žikas.
G. Paluckas pasakojo, kad keltas "Kaunas" prieš kelerius metus yra dirbęs minėtoje linijoje, kai buvo išnuomotas kompanijai "Baltic Scandinavian Lines". Atstumas tarp Paldiskio ir Kapelskaro trumpesnis - 157 jūrmylės - nei tarp Klaipėdos ir Zasnico - 277 jūrmylės (keltas plaukia 18 valandų). "Kaunas" per dieną padarydavo netgi du reisus - Kapelskare stovėdavo tik 1 valandą ir 45 minutes, o Paldiske - 2,5 val.
KAPITONAS. Kelto "Kaunas Seaways" kapitonas Gintaras Paluckas mano, kad šeštas jausmas jo profesijos žmonėms reikalingas. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.
Keltas "Kaunas Seaways" ir naujoje linijoje plaukios su Lietuvos vėliava. Iš pradžių jame dirbs ta pati įgula, įskaitant ir laive dirbančius praktikantus. Vėliau aptarnaujantįjį personalą sudarys estai. Estijos profsąjunga iškėlė tam tikrų reikalavimų ir šiuo metu vyksta derybos. Pagrindinę laivo įgulą ir toliau sudarys Lietuvos jūrininkai. Šiuo metu "Kauno" įgulą sudaro 34 žmonės.
Kol kas Zasnice lieka ir DFDS atstovybė, nes į jį plauks kitas kompanijos laivas iš Ust Lugos.
KAIMELIS. Kaimelis Seedorfas dėl puikios gamtos ir ramybės mėgstamas garsių buriuotojų. Čia namelius yra nusipirkę nemažai berlyniečių. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.
G. Paluckas nemano, kad kelto "Kaunas Seaways" įgulos dalis, t. y. aptarnaujantysis personalas, liks be darbo. Po Naujųjų metų Klaipėdoje laukiama naujo tokio paties tipo kaip "Victoria Seaways" kelto. Vienas iš planų buvo jį įdarbinti linijoje Klaipėda-Karlshamnas (Švedija). Jis didesnis nei "Liverpool Seaways" ar "Optima Seaways", šiuo metu kursuojantys šia linija. Kur jis dirbs iš tikrųjų, dar neskelbiama. Naujam laivui irgi reikės ir įgulos, ir aptarnaujančiojo personalo.
Ar laivo įgula jau kaip nors ruošiasi darbui naujoje linijoje?
Taip, procesas vyksta. Dabar pas mus darbo kalba yra lietuvių. Ja parašytos ir visos instrukcijos, ir tvarkaraščiai. Dalį tvarkaraščių jau išvertėme į rusų kalbą. Kai plaukiosime iš Estijos, antra kalba bus rusų. Ir visos instrukcijos verčiamos į rusų kalbą. Dalį darbų atliekame mes, dalį biuro Klaipėdoje darbuotojai sudarydami sutartis su vertimo biurais. Ir keleivių kajutėse užrašai buvo priderinti tai linijai - parašyti vokiečių, anglų, lietuvių kalbomis. Naujojoje linijoje bus reikalingos estų ir švedų kalbos. Dabar mes švartavimosi metu kalbamės lietuviškai, negi Paldiskyje aš turėsiu kalbėti angliškai? Žinoma, liks ir lietuvių kalba.
ŽUVIS. Vokiečiai žuvis rūko net ant garsiojo kurorto Sellino tilto. Klaipėdoje uoste prekyba šviežiomis žuvimis labai sunkiai skinasi kelią, nes be galo daug visokių draudimų. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.
Dabar pas mus laive yra 5 remontininkai, jie, kol laivas stovėjo Zasnice, atliko remonto darbus. Taip kad mes jau baigiame pasiruošti.
Ar darbas naujoje linijoje bus sunkesnis?
Kursuodamas linija Paldiskis-Kapelskaras keltas "Patria Seaways" daro du reisus per dieną. Uostuose stovima labai trumpai, bet reikia krovinį iškrauti, pakrauti, pritvirtinti. Kapelskare yra siauresnių vietų, kuriomis plaukiama apie 40 minučių. Kai į šią liniją ateisime mes, bus panašiai kaip dabar yra linijoje Klaipda-Karlshamnas: laivas išplauks vėlai vakare, o rytą atplauks jau į kitą uostą ir stovės visą dieną iki vakaro. Kai "Kaunas Seaways" bus Paldiske, "Patria Seaways" bus Kapelskare.
Kokie krovinių srautai linijoje Paldiskis-Kapelskaras?
Krovinių srautai ten auga gana sparčiai. Kai "Kaunas" joje dirbo, ja kursavo mažas laivas "Via Mare", galintis paimti tik 600 linijinių metrų krovinio. Kai atėjome mes, iš pradžių plukdydavome apie 30-40 sunkvežimių, o dabar "Patria Seaways" paprastai plaukia pilna. Yra ir keleivių srautas.
Ar dar plukdote geležinkelio vagonų?
Šiandien (rugsėjo 21 d. - Aut. past.) turime tik 8 vagonus, o galėtume jų paimti 50. Zasnico linija buvo skirta geležinkelio kroviniams, bet jų nuolatos mažėjo, tad ji pasidarė nuostolinga. Pernai vasarą geležinkelio vagonų gabendavome gerokai daugiau nei šiemet. Pernai, kai "Kaunas" atėjo į tą liniją, mes dirbome dar kartu su keltu "Vilnius Seaways". Vieną savaitę - jis, kitą - mes. Mes geležinkelio bėgius turime tik pagrindiniame denyje, o viršutiniame denyje bėgiai yra nuardyti. "Vilnius" iki šiol turi du denius su bėgiais.
BOKŠTAS. Tik šiemet Riugeno saloje pastatytas gamtos apsaugos centro bokštas, iškylantis 82 m virš jūros lygio, kainavęs 13,5 mln. eurų. Lipdamas juo iki viršaus ratais ir grįždamas nueini beveik 2 km. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.
Specialiai perkėlai, sujungusiai Klaipėdą ir Zasnicą (Mukraną), buvo planuota pastatyti Vismare 6 keltus, o pastatė 5. Du iš jų "Mukran" ir "Greifswald" priklausė Vokietijai, o trys "Klaipėda" "Vilnius" ir "Kaunas" buvusiai Sovietų Sąjungai, t. y. buvusiai bendrovei "Lietuvos jūrų laivininkystė". Keltai "Mukran" ir "Greifswald" tebedirba toliau. Vienas iš jų yra pavadintas "Sankt Peterburg", nes juos nusipirko rusai. Jie plaukia iš Ust Lugos į Baltijską, kartais užsuka į Zasnicą. "Klaipėda" irgi tebedirba. Ji parduota graikams. "Kaunas" pastatytas 1989 metais, 1994 metais rekonstruotas ir padarytas kaip keleivinis. Vienintelė "Klaipėda" nebuvo perdaryta į keleivinį laivą iki pardavimo, bet graikai ją irgi perdarė.
Kur dabar dirba keltas "Vilnius Seaways"?
Jis dabar Juodojoje jūroje, yra išnuomotas. Jis dar gabena ir geležinkelio vagonus.
Ar sudėtingas įplaukimas į Zasnico uostą?
Visai ne. Nereikia locmanų, jų ten net nėra. Gerai tai, kad tiek Klaipėdoje, tiek Zasnice yra tokiems keltams pritaikyti terminalai. Kai viskas apskaičiuota, tai labai patogu.
Ar naujoje linijoje uostai irgi pritaikyti tokiam keltui kaip "Kaunas"?
Ten yra ne tiltai, o kranto rampa. Jeigu mes švartuojamės turėdami geležinkelio vagonų, pakeliame vadinamuosius vartus. Kad bėgiai vieni su kitais sutaptų, turime gana tiksliai atsistoti. Mes dar turime ir rampą. Ją naudojame, kai neturime vagonų. Locmanai reikalingi tiek plaukiant į Paldiskį, tiek į Kapelskarą. Švedijoje paprasčiau. Kai 10 kartų įplauksime į jos uostą, kapitonas turės teisę laikyti egzaminą ir, jeigu išlaikys, galės dirbti be locmano. Anksčiau buvo kitaip. Prisimenu, dar man būnant kapitono vyresniuoju padėjėju mes keltais "Šiauliai", "Panevėžys" plaukėme iš Klaipėdos į Ohusą (Švedija). Keltų kapitonai turėjo mokytoją ir kelis mėnesius mokėsi švedų kalbos. Tada irgi buvo privalomi egzaminai švedų kalba, kad laivas galėtų plaukti be locmano. Tačiau vėliau švedai priėmė įstatymą, kad kapitonai gali laikyti egzaminą arba švedų, arba anglų kalba.
PERLAS. Vokiečių pasididžiavimas - jūros tiltas pajūrio kurorte Selline, esančiame Riugeno saloje. Šis kurortas juokais vadinamas pagyvenusių žmonių rojumi. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.
O estai yra labiau konservatyvūs, nors jų uostas daug paprastesnis. Jie reikalauja, kad kapitonas egzaminą laikytų estų kalba. Negana to, dar ir kapitono vyresnysis padėjėjas turi jį laikyti. Abejoju, ar aš išmoksiu estų kalbą.
Ar kelte "Kaunas Seaways" nuo 2015-ųjų sausio 1 d., kai įsigalios reikalavimas Baltijos jūroje naudoti mažo sieringumo kurą, bus naudojami vadinamieji skreperiai?
Kol kas sprendimas nepriimtas, nes tai pareikalaus labai didelių investicijų. Be to, mes nelabai turime vietos, kur juos įdėti. Kitas variantas - pirkti tą brangesnį mažesnio sieringumo kurą. Kaip bus pasielgta, kol kas nežinau.
Ar ir keleivių srautai linijoje Klaipėda-Zasnicas buvo nedideli?
"Kaunas" keleiviams ir įgulai turi 288 vietas. Vasarą keleivių buvo gana nemažai, rudenį jų sumažėja. Šiandien (rugsėjo 21 d. - Aut. past.) kartu su įgula plaukia 113 žmonių.
Dabar, kai linija uždaroma, darosi gaila, kad mes nespėjome ja kaip reikiant pasinaudoti, juk Riugeno saloje labai gražu, yra ką pamatyti. Beje, vokiečiai apgailestauja, kad nebeatplauks laivas su Lietuvos vėliava.
Prieš kelerius metus mes su žmona keltu "Vilnius" plaukėme į Zasnicą kaip keleiviai. Gyvenome kelias dienas Riugeno saloje esančiame labai gražiame pajūrio kurortiniame Binzo miestelyje. Turėjome pasiėmę mašiną, apvažinėjome visą Riugeno salą. Ji tikrai įspūdinga, yra ką pažiūrėti. Ir Stralzundo miestas labai patiko. Tik viena blogybė - beveik niekas nešneka angliškai. Binze restorane meniu tik vokiečių kalba, padavėjas paaiškinti negali. Viešbutyje norėjome nueiti į pirtį, reikėjo chalatų. Turistų pilnas viešbutis, bet angliškai nepaklausi. Teko skambinti sūnui, tas internete sužinojo, kaip vokiškai "chalatas", tik tada gavome. Yra ten ir labai įdomių muziejų, bet anglų kalba tik vienas kitas užrašas. Bet sala tikrai įspūdinga. Jeigu žmogus nuvažiuotų ir pabūtų savaitę, tikrai nesigailėtų.
Ar jūrininkai prisiriša prie linijos, ar jiems tas pats, kur plaukti?
Jeigu būčiau toje linijoje dirbęs nuo pat 1986 metų, be abejo, jausčiau nostalgiją. Keltas "Kaunas" dirbo įvairiose linijose ir jau išmaišė visą Baltijos jūrą, o šioje linijoje dirbo palyginti neilgai. Nebloga linija buvo. Ir iš Kylio į Ust Lugą irgi buvo nebloga linija. Galvoju, kad jeigu jūrininkas viena linija plaukiotų 20 metų, gal jam tikrai nusibostų.
KURORTE. Sellin kurortą per metus aplanko 1 mln. lankytojų. Miestelyje 2,5 tūkst. gyventojų, o lovų turistams jame yra apie 8 tūkst. Čia daugybė viena už kitą gražesnių vilų. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.
Ar nemanote, kad po kurio laiko gali atgimti linija Klaipėda-Zasnicas kaip keleivinė?
Ši linija po kurio laiko kaip keleivinė tikrai turėtų šansų. Lyginant su Kylio uostu, į kurį plaukia mūsų keltai, net greitesni laivai nei "Kaunas" ar "Vilnius" vis tiek plaukia daugiau kaip 20 valandų. O į Zasnicą kiek trumpiau plaukiama, kuro sąnaudos mažesnės. Mes plaukdavome 16 mazgų greičiu.
Kiek jūs jau dirbate jūroje?
Pirmą kartą į jūrą išplaukiau dar būdamas kursantas 1984 metais, taigi joje dirbu beveik 30 metų. 1989 m. baigiau Murmanske aukštąją jūreivystės mokyklą. Tėvai buvo grįžę į Lietuvą, ir mama norėjo, kad ir aš grįžčiau. Mokiausi gerai, tad galėjau pasirinkti, kur dirbti. Trejus metus dirbau Lietuvos valstybinėje žvejybos laivyno įmonėje "Jūra". Gaudžiau žuvis, man sekėsi, buvo labai įdomus darbas. Kai toje įmonėje pradėjo viskas byrėti, atsiradus progai 1992 m. perėjau dirbti į AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" pradėdamas trečiuoju šturmanu. Plaukiojau įvairių tipų laivais. Kapitono pareigas einu nuo 2000-ųjų. Pirmas laivas buvo "Rasa".
Kas Jums labiausiai įsiminė per šitiek darbo jūroje metų?
Dirbant laive "Rasa" buvo susidariusi įdomi ir pavojinga situacija. Gruzijoje Batumyje mes krovėme koncentratą. Pagal dokumentus viskas buvo gerai. Pasikrovėme ir plukdėme jį į Belgiją ir Olandiją. Praėjus kelioms dienoms artėjome prie Gibraltaro. Nežinau, koks šeštas ar septintas jausmas liepė man pasakyti bocmanui, kad atidarytų triumus ir pažiūrėtų, ar viskas gerai. Atidarome vieną triumą - jame ežeras. Tai reiškia, kad krovinys suskystėjo, o tai labai pavojinga, nes laivas bet kada gali apsiversti. Užsukome į Gibraltarą, gal 10 parų stovėjome nuleidę inkarą, bandėme sausinti krovinį. Yra būdas, kaip patikrinti, ar yra padidintas drėgmės kiekis krovinyje, ar ne. Paimi metalinį indą ir turi keliolika kartų stuktelti į kokią nors vietą kietame paviršiuje. Jeigu atsiranda skysčio, tik tada turi teisę reikalauti, kad darytų ekspertizę. Kiek mes bedaužėme, rodė, kad pas mus viskas gerai. Vėliau teko užsukti į Ispanijos Chuelvos uostą ir iškrauti krovinį. Ten vienas iš siurvejerių dvi valandas daužė, kol atsirado skystis ant krovinio paviršiaus. Pasirodo, tas krovinys turėjo labai daug molio ir jis neleido dreifuoti drėgmei. O pagal dokumentus viskas buvo gerai, ir jeigu ne tas mano šeštas jausmas, nežinau, kuo visa tai galėjo baigtis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą