Monstras "Margiris" grįžta į Lietuvą

Monstras "Margiris" grįžta į Lietuvą

Laivų skaičius pastarąjį dešimtmetį Lietuvos jūrų laivų registre nenumaldomai mažėja. Lyginant su 2002-aisiais jame yra 99 laivais mažiau. Tačiau į Lietuvos registrą nori sugrįžti antras pagal dydį pasaulyje žvejybos laivas "Margiris".

Pernai jame Lietuvos vėliava buvo pakeista į Australijos, tačiau australai išsigando tokio didžiulio laivo, prasidėjo boikotai, tad nebėra jo kur dėti.

Žlugdo okeaninę žvejybą

UAB "Atlantic High Sea Fishing Company", kuriai priklauso laivas "Margiris", generalinis direktorius Bernardas Krištanavičius sako nesuprantąs tokios politikos. Jeigu yra kvotos, tai koks kam skirtumas, ar tas leistinas žuvis gaudys dešimt laivų, ar vienas.

Pernai UAB "Atlantic High Sea Fishing Company" buvo įsteigusi su australais bendrą kompaniją, jai buvo perduotas "Margiris". Tada šioje šalyje dėl šio laivo kilo didžiulis triukšmas, esą jis išgaudysiąs visas žuvis Australijoje, nes čia praktiškai niekas nebuvo žvejojęs tokiais dideliais mastais.

"Margirį" persekiojo žaliųjų judėjimo "Greenpeace" aktyvistai, vadino jį monstru. Šis laivas per metus gali sugauti 50-60 tūkst. tonų žuvų, o per parą sušaldyti 400-500 tonų.

Pasak B. Krištanavičiaus, nežinia, kiek dar tas laivas stovės Australijoje be darbo. Jeigu pagerėtų situacija, jis galėtų žvejoti Mauritanijoje. Tačiau Europos Sąjunga (ES) jau sutiko su šios šalies keliamais didžiuliais reikalavimais už kvotas, tai kol kas praktiškai visi Europos žvejybos laivai boikotuoja tą rajoną ir ko nors tikėtis nebeverta.

Be abejo, ir į Lietuvą "Margiris" nebus plukdomas, Baltijos jūros žvejai gali nesibaiminti.

"Ką jus, mes per kelias dienas visas Baltijos žuvis išgaudytume. O protestai būtų tokie patys kaip Australijoje, jeigu ne dar didesni", - juokavo B. Krištanavičius.

Šiuo metu norima "Margiryje" vėl iškelti Lietuvos vėliavą, nes jo savininkai tiesiog neturi kitos išeities. Kol kas situacija okeaninės žvejybos fronte negerėja, mažai lieka vietų, kur galima žvejoti, o ypač tokiems dideliems laivams kaip "Margiris".

B. Krištanavičius neatmeta galimybės, kad po truputį ES vykdomos politikos dėka prasideda okeaninės žvejybos žlugimas.

Prasta situacija rinkoje

Tai, kad 2005 m. ženkliai sumažėjo laivų Lietuvos jūrų laivų registre, yra susiję su naryste ES. Nemažai žvejų pasinaudojo Europos Komisijos siūlymu atsisakyti žvejybos verslo. Jie supjaustė laivus kaip metalo laužą ir gavo už tai kompensacijas.

Kitas ženklus laivų skaičiaus mažėjimas stebimas nuo 2008 m. Tai, pasak Lietuvos saugios laivybos administracijos direktoriaus Evaldo Zacharevičiaus, susiję su pasauline ekonomine krize, kuri itin stipriai smogė laivybos verslui ir jis iki šiol dar neatsigauna. E. Zacharevičiaus teigimu, prognozuojama, kad situacija laivybos rinkoje turėtų atsigauti tik apie 2015-uosius.

Šiemet sausio 1 d. Lietuvos jūrų laivų registre bebuvo 110 laivų, kai pernai sausio 1-ąją jų dar buvo 121.

2012-aisiais įregistruota tik po vieną žvejybos ir krovininį laivą, o išregistruoti 4 žvejybos, 1 krovininis, 2 specialios paskirties, 1 pagalbinis ir 4 refrižeratoriai.

Vienas iš pernai išregistruotų žvejybos laivų buvos minėtas "Margiris", kitas - tai pat UAB "Atlantic High Sea Fishing Company" priklausantis laivas. Išregistruotas ir žvejybos laivas "Polaris", priklausantis UAB "Seivalas" ir nurašytas kaip metalo laužas. Registre nebeliko ir bankrutuojančios UAB "Passat" laivo "Stropus", ir UAB "Baltlanta" laivo "Aras 1".

Pernai išregistruoti ir keturi AB "Limarko" laivininkystės kompanijos transportiniai refrižeratoriai - "Marsas", "Pluto", "Uranus" ir "Lyra".

Lietuvos saugios laivybos administracijos Laivų registravimo skyriaus vedėjos Eglės Petrauskienės manymu, laivų mažėja ir todėl, kad Lietuvos laivai sensta, o naujų nusipirkti neįstengiama.

 

Raktažodžiai
Sidebar placeholder