Nors iki metų pabaigos liko dar visas mėnuo, Baltijos jūroje dirbantys mūsų žvejai neabejoja, kad nesugebės išgaudyti šiais metais Lietuvai skirtos menkių kvotos ir taip praras 10 mln. litų. Jei neįvyks stebuklas ir gamta nepasigailės, jos neišnaudoti liks ne kokie nors keli ar keliolika menkų procentų, o net pusė. Pasak pačių žvejų, to dar niekada nėra buvę.
Nerimą keliantys skaičiai
Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, šiais metais Lietuvos žvejams Baltijos jūroje leista sugauti 4458 tonas menkių.
Pasak tarnybos direktoriaus pavaduotojo Vaclovo Petkaus, iki užvakar vakaro sugauta tik 2090 tonų - 47 proc. visos kvotos.
Apie du trečdalius Baltijos jūros ir per 50 proc. priekrantės žvejų įmonių vienijančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Alfonso Bargailos teigimu, nors žvejoti dar liko visas mėnuo, naivu būtų tikėtis, kad padėtis bent kiek pasikeis.
„Sunku prognozuoti, kokie bus orai. Tačiau praėjusių metų lapkritį į Baltijos jūrą žvejoti galėjome išplaukti kiek daugiau nei dešimt, o gruodį - tik vos vieną ar du kartus. Paskui apie keturis mėnesius nebuvo galima normaliai žvejoti dėl smarkaus vėjo ir ledų sangrūdų“, - netryško optimizmu A.Bargaila.
Visos kvotos mūsų žvejai neišnaudojo ir praėjusiais metais. Jų prašymu apie 400 tonų neišgaudytų menkių perkelti į šių metų kvotą.
„Dar niekada nėra taip buvę, kad liktų neišnaudota net apie pusė menkių kvotos. Pernai nesugavome apie 600 tonų. Aišku, kad kvota niekur nedings. Ji liks Baltijos jūroje ir ją išgaudys didesnės valstybės. Tokio didelio kiekio į kitų metų kvotą niekas tikrai neperkels“, - neabejojo A.Bargaila.
Įprastai iki du mėnesius (liepą ir rugpjūtį) trunkančio kasmetinio šios žuvies žvejybos draudimo būdavo išnaudojama apie 70 proc. kvotos. Šiemet - tik 36 proc.
ES tikslą pasiekė
Prieš įstojimą į Europos Sąjungą mūsų šalies menkių sugavimo kovota buvo net 8 tūkst. tonų. Paskui ji iš karto labai ryškiai sumažinta.
Dabar žvejai su šypsena prisimena dar ne tokius tolimus laikus, kai reikėjo vos ne su kumščiais kovoti dėl kiekvienos papildomos menkių sugavimo kvotos tonos.
Lietuvai tapus ES nare žvejybinis laivynas taip pat ėmė sparčiai mažėti. Šiuo metu iš apie 70 laivų liko mažiau nei pusė - 32 (29 mažieji žvejybiniai traleriai su galiniu tralavimu ir 3 žvejojantys tinklais).
„Anksčiau vienam laivui vidutiniškai buvo leidžiama sugauti 50 tonų menkių. Dabar - net apie 160 tonų. Vos ne atvirai sako, žvejokite kiek norite. O kaip tai daryti, jei per tuos metus tapome paprasčiausiai neįgalūs“, - retoriškai klausė A.Bargaila.
Pasak Lietuvos žvejų verslininkų asociacijos pirmininko Jurijaus Petrovo, dėl susidariusios padėties kalta ir ES vadovybė, linkusi mūsų žvejus padaryti tik žuvies vartotojais.
Kol buvo kam žvejoti, ji Lietuvai skirtą menkių sugavimo kvotą mažino, o žvejams ėmus nykti pradėjo ją didinti.
„Mums padovanojo Trojos ark-lį - paragino už kompensacijas supjaustyti žvejų laivus į metalo laužą arba iš verslinės žvejybos persiorientuoti į pramoginę ir plukdyti į Baltijos jūrą žvejus mėgėjus. Taip elgdamasi ES turi labai konkretų tikslą - nori priversti Lietuvą ne pačią susigauti sau žuvį ir dar parduoti kitiems, bet ją pirkti iš galingųjų Sąjungos valstybių. Gudraujant norima perimti ir mūsų šaliai skirtas žuvų sugavimo kvotas. Lietuvoje nebelikus kam jas žvejoti, jos atiteks turtingesnių Europos valstybių žvejams“, - neabejojo J.Petrovas.
Galėtų gerokai atpigti
A.Bargailos teigimu, išgaudę vos pusę kvotos, Lietuvos žvejai praras apie 10 mln. litų.
Šiuo metu už vieną kilogramą menkių Klaipėdos žuvų produktų aukcione mokama apie puspenkto lito, o šviežių žuvų kaina turgavietėse yra dvigubai didesnė. Kiek pigiau jų galima įsigyti tiesiai iš pačių žvejų.
Gerokai mažesnis laimikis atsilieps ir paprastiems žmonėms, kurie jau ir taip ne visada išgali paįvairinti savo maisto racioną žuvimi.
„Priekrantės žvejai dabar pagauna tik apie 150 tonų menkių. Todėl jos ir yra tokios brangios turguje ar parduotuvėje. Jei pagautume dar 2 tūkst. tonų, menkių kilogramas kainuotų ne daugiau nei 6 litai. Tiek, kiek kainuoja dabar perkant tiesiai iš žvejų“, - tvirtino A.Bargaila. Be viso to Lietuvos žvejai į užsienį eksportuoja iki 70 proc. sugautų žuvų.
Laivynas sensta
Įvardijamos kelios priežastys, kodėl jau antrus metus iš eilės nesugebama išnaudoti to, kas turima, nors prieš tai kvotų išnaudojimas siekdavo 99 proc.
Aišku viena, lietuviai prastesniais žvejais tikrai netapo. Teigiama, kad Lietuvos laivynas yra ne tik paprasčiausiai per mažas, bet ir fiziškai per silpnas.
„Per ketverius pastaruosius metus nebuvo atnaujintas nė vienas laivas ir mes ne tik nestovėjome vietoje, bet ir žengėme keturis žingsnius atgal. Mūsų laivų amžius - 30-40 metų, o variklių galingumas yra labai silpnas - vos apie 220 kW. Korpusai tiek surūdiję, kad vos begalime išplaukti į jūrą. Jei vėjo greitis siekia 10 metrų per sekundę, mes jau nebegalime žvejoti. O nauji Skandinavijos šalių laivai, turintys iki 1000 kW galios variklius, kuo ramiausiai plaukia į jūrą. Nepakankamo variklių efektyvumo problema ypač išryškėja sparčiai augant kuro, kuris sudaro apie vieną trečdalį žvejybos išlaidų, kainoms. O Europos Sąjunga paramą varikliams atnaujinti teikia tik tuo atveju, jei jų galingumas dar bus sumažintas iki 20 proc.“, - tvirtino A.Bargaila.
Nuo 2007 iki 2013 m. ES Lietuvos žuvininkystės sektoriui skyrė 254 mln. litų. Didžiausia šios paramos dalis panaudota laivams supjaustyti į metalo laužą ir kompensacijoms už pasitraukimą iš žvejybos verslo.
ES reglamentas už ES paramą naujus laivus įsigyti draudžia. Tačiau didžiosios šalys dar iki jo patvirtinimo spėjo atnaujinti žvejybinius laivus.
Kalti ir patys žvejai
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, kurios nariai sugauna apie 70 proc. visos Lietuvai skirtos žuvų kvotos, vadovas Algirdas Aušra neslėpė, kad dėl taip prastai išnaudojamos menkių kvotos, dalis kaltės krinta ir ant pačių žvejų.
„Tai atsitiko todėl, kad žvejai patys „užmiršo“ menkes ir gaudė vadinamąją baltąją žuvį - šprotus ir strimeles. Kodėl? Todėl, kad norėjo pasigerinti jų sugavimo rodiklius prieš gaunamas privataus naudojimo kvotas, kurios bus suteiktos įmonėms ir taps tarsi jų nuosavybe. Visi nori atsiriekti kuo daugiau“, - konstatavo A.Aušra.
Be to, per dvejus metus perpus sumažėjus šprotų ir silkių sugavimo kvotoms, labai išaugo jų kaina.
Pasak Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojo V.Petkaus, nuo kitų metų pradės galioti naujos kvotų skirstymo taisyklės. Atsižvelgiant į penkerių metų sugavimo vidurkį, jos bus skiriamos dešimčiai metų.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą