Didžioji Klaipėdos uosto bėda - trūksta žemės plotų veiklai plėtoti. Todėl Uosto direkcijos specialistai suka galvas, kur dar būtų galima suformuoti kad ir nedideles teritorijas krovai vykdyti. Pasak direkcijos vadovo Arvydo Vaitkaus, pagrindinė teritorija, turinti labai aiškią perspektyvą, yra uosto pietinė dalis. Be kitų svarbių ir grandiozinių projektų joje, sugalvota iškeldinti botanikos draustinį, "išbuožinti" jos pačios labui AB Vakarų laivų gamyklą ir laimėti nemažai teritorijos krovai.
Turint omenyje grandiozinius Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos planus - 17 metrų gylį uoste, milžiniškas išlaidas - iki 2020-2022 metų Klaipėdos uostui vystyti reikia apie 1,5 milijardo litų, suprantamas noras kuo geriau išnaudoti turimas galimybes.
Keičiamas strateginis požiūris
"Šiandien mes keičiame savo strateginį požiūrį į infrastruktūros plėtojimą. 2006-aisiais Valstybės kontrolė pareiškė priekaištą, kad 12,5 m gylio krantinių pastatymas yra per ankstyvas veiksmas, nes gylis laivybos kanale pietinėje uosto dalyje - tik 10 metrų. Keturias valandas teko aiškinti jos specialistams, kad po 2-3 metų gylis bus visai kitas. Šiandien gylis jau 14,5 m. Daugelyje pasaulio uostų krantinės rekonstruojamos atsižvelgiant į ateities perspektyvą", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus.
Taigi ir uosto molai šiaurinėje uosto dalyje bus pertvarkomi taip, kad neužkirstų galimybės ateityje atsirasti išoriniam uostui.
Suprantama, daugiausia lėšų reikės molams sutvarkyti. Šiuo metu plačiai diskutuojama su Aplinkos ministerija, koks turėtų būti pasirinktas molų konstruktyvas. Dabar pietinio molo būklė jau tokia, kad jis turi būti arba tvirtinamas, arba perstatomas. Uosto direkcijos specialistai mano, kad jį reikėtų perstatyti. Tada padidėtų vartų, vidinės akvatorijos plotis. Be to, būtų palikta galimybė plėtoti išorinį uostą. Pasak A. Vaitkaus, tvirtinti dabartinį molą nebūtų pragmatiškas veiksmas, nes beveik pusė jo yra pastatyta prieš beveik 150 metų.
"Ir šiaurinis molas turi būti pertvarkytas taip, kad būtų galima plėtoti išorinį pusiasalį. Priešingu atveju neturėtų būti investuojami tokie milžiniški pinigai", - mano Uosto direkcijos vadovas.
VLG teritorijoje 2 molais per daug
Uosto rezervinės teritorijos sudaro 353,5 ha. Be abejo, jas ketinama panaudoti. Tačiau yra tokių teritorijų, kurios nėra rezervinės, bet yra šalia uosto, ir jas būtų galima panaudoti uosto poreikiams. "Vakarų ekspresas" jau rašė, kad prie Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžos visuomeninės paskirties žemės plote planuojama suformuoti 5 ha teritoriją uosto veiklai. Be to, ieškoma būdų geriau išnaudoti teritorijas, kurias nuomoja uosto naudotojai.
Atsiradus naujam gyliui uosto vidinis pajėgumas labai stipriai išaugtų. Malkų įlankoje gylis būtų 14,5 m. Tai labai pagerintų sąlygas šioje įlankoje dirbančioms kompanijoms - AB Vakarų laivų gamyklai (VLG), UAB Klaipėdos konteinerių terminalui, UAB Malkų įlankos terminalui. Pasak Uosto direkcijos vadovo, pastaroji šiemet sparčiai vystosi, jos grūdų krovos apimtys stipriai išaugo. Prie šios kompanijos naudojamos krantinės jau buvo pakrautas pirmas "Panamax" tipo laivas, tačiau vidinės akvatorijos parametrai neleidžia tokio laivo pakrauti iki galo. A. Vaitkus sakė, kad Malkų įlankos terminalui bus nutiesta dar viena geležinkelio linija, statybos darbai bus pradėti dar šiemet.
Uosto direkcija labai ilgai diskutavo su VLG atstovais ir jau baigia susitarti. Du molai, praktiškai esantys VLG nuomojamos teritorijos viduryje, turėtų būti nugriauti. Tai gerokai pakeistų laivų apsisukimo galimybes Malkų įlankoje. Be to, atsivertų galimybės ir pačiai VLG naudojant 139-140 krantines krauti laivus. Pasak A. Vaitkaus, prie tų krantinių yra apie 10 ha teritorija, kurioje nors ir šiandien jau būtų galima pradėti krauti kokius nors suverstinius krovinius.
Uosto direkcijos vadovo manymu, 20 ha teritorijos, kuri nėra rezervinė, o jau yra uoste, galėtų būti kur kas geriau išnaudojama nei dabar.
Vietoj draustinio - krova
Kita problema - tam, kad į Malkų įlanką galėtų įplaukti didesni laivai, būtina platinti įplauką į įlanką. Tai padaryti trukdo Smeltės pusiasalyje apie 3,5 ha teritorijos užimantis Smeltės valstybinis botaninis draustinis, atsiradęs 1988-aisiais, kuriame auga reti augalai. Todėl buvo parengta šių augalų išsaugojimo veiksmų programa, kurios esmė - perkelti juos į kitą vietą - į Kopgalį ir į teritoriją ties Kliošiais, priklausančią Klaipėdos rajono savivaldybei, ir atlikti eksperimentą.
Uosto direkcija jau gavo sėklų iš botaninio draustinio, kurias reikia sudaiginti ir pasodinti. A. Vaitkus džiaugiasi, kad nurodytose alternatyviose vietose, į kurias rekomenduojama perkelti retus augalus, rasta jų natūraliai augančių. Todėl didelė tikimybė, kad eksperimentas pavyks.
Pasak Uosto direkcijos vadovo, su gamtosaugininkais sutarta, kad jeigu bus įsitikinta, jog trispalviai astrai ir kiti reti augalai gali augti ir kitur, buvusio botaninio draustinio teritoriją bus galima atiduoti uosto poreikiams.
Jeigu viskas klostysis sėkmingai, apie 2017 metų vidurį AB "DFDS Seaways" linijos Klaipėda-Kylis keltai turėtų persikraustyti iš koncerno "Achemos grupė" AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") padalinio Jūrų perkėlos terminalo į Centrinį Klaipėdos terminalą. Tada "Klasco" turės didžiulę vientisą beveik 46 ha teritorija.
A. Vaitkus sako jau kalbėjęs su koncerno vadovybe ir yra informuotas, kad šiuo metu atliekama studija ir renkamasi iš kelių variantų, ką būtų galima daryti šioje teritorijoje. Viena iš galimybių plėtoti vieną stambų terminalą, kita - kelis mažesnius terminalus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą