Grįžtant prie temos
Kuršių mariose įsteigus planuojamą biosferos poligoną ketinama riboti ne tik žvejybą, bet ir laivybą.
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad visuomenei svarstyti pateiktas Kuršių marių biosferos poligono ir jo zonų ribų planas papiktino žvejus, galinčius dėl to netekti pragyvenimo šaltinio.
"Žuvų ištekliai Kuršių mariose mažėja dėl įvairių priežasčių - dėl vandens kokybės pokyčių, susijusių tiek su iš Nemuno įtekančiu vandeniu, tiek dėl sūraus vandens patekimo iš jūros, dėl per didelių žvejybos pastangų, dėl kormoranų. Jeigu ir toliau mariose bus gaudoma tiek, kiek šiandien, tai žvejybos limitų kreivė labai staigiai kris žemyn ir tada iškils daug didesnė socialinė problema nei įsteigus poligoną", - "Vakarų ekspresui" sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Saugomų teritorijų strateginio skyriaus, atsakingo už Europos Sąjungos (ES) direktyvų įgyvendinimą, vedėjas Algirdas Klimavičius.
Gresia ES sankcijos
Poligono Kuršių mariose steigimo tikslas - įgyvendinti dvi ES direktyvas, susijusias su laukinių paukščių ir natūralių buveinių, faunos bei floros apsauga. Šiaurinėje Kuršių marių dalyje susidaro sezoninės migruojančių paukščių sankaupos, todėl ji turėtų būti saugoma dėl Paukščių, o likusi dalis - dėl Buveinių direktyvos. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, organizavusios minėto poligono plano rengimą, direktorės Rūtos Baškytės teigimu, visos Kuršių marios patenka į Europos ekologinio tinklo "Natura 2000" paukščių apsaugai ir potencialias buveinių apsaugai svarbias teritorijas.
Paklaustas, ar negalėtų Kuršių marios likti be poligono, A. Klimavičius atsakė, jog tokiu atveju grėstų sankcijos dėl stojimo į ES sutarties nevykdymo. Todėl, kad laiku nebuvo įsteigta paukščių apsaugai svarbi teritorija, kas turėjo būti padaryta dar iki įstojimo į ES dienos, prieš Lietuvą jau padėta pažeidimo procedūra. Tarp neįsteigtų teritorijų minima ir Kuršių marių šiaurinė dalis.
Anot A. Klimavičiaus, pernai birželį gautas įspėjimas buvo papildomas postūmis greičiau pradėti poligono steigimo procedūras. Lietuva pernai rugpjūtį išsiuntė atsakymą, kad planavimas pradėtas ir po metų ar pusantrų tikimasi užbaigti derybas bei steigimo procedūras. A. Klimavičius negarantavo, ar pateiktą pasiteisinimą dėl delsimo Europos Komisija pripažins pakankamu argumentu. Pasak jo, jau yra daug šalių narių, nubaustų už tai, kad delsė.
Prastos žūklės sąlygos
Pasak A. Klimavičiaus, šiaurinė marių dalis yra labai svarbi žuvų migracijai, tačiau joje labai blogos žvejybos sąlygos, nes susidaro stiprios srovės, nuplukdančios tinklus, užnešančios juos vandens augalija. Vedėjo teigimu, jeigu nepaisant sunkių sąlygų ir toliau bus žvejojama, bus kenkiama visai marių ekosistemai. Vyriausybės nuostata - mariose pradedant nuo šiaurinės dalies reikia mažinti žvejybos intensyvumą.
"2007-2013 metų strateginis žuvininkystės planas buvo parengtas anksčiau nei buvo pradėtos poligono steigimo procedūros. Mes prie jo taikomės, imame iš jo duomenis, - tikino A. Klimavičius. - Mes nesiekiame visiškai uždrausti, siūlome skatinti žvejybos versliniais įrankiais nutraukimą, perorganizuojant į kitas veiklas, susijusias su rekreacija, turizmu."
Anot jo, poligonas apims visas Lietuvai priklausančias Kuršių marias, išskyrus tas dalis, kurios jau saugomos.
"Įsteigus mariose poligoną, jis būtų suskirstytas į zonas, kurias reikia daugiau arba mažiau saugoti. Buvo parinktos svarbiausios vietos, kuriose reikėtų šiek tiek riboti dabar vykdomą veiklą. Tačiau didžiojoje poligono dalyje, kuri sudarytų apie 70 procentų, specifinių veiklos apribojimų neketiname nustatyti. Tik planuojant čia naujas veiklas žadame reikalauti poveikio aplinkai vertinimo siekdami išsiaiškinti, ar gamtinėms vertybėms jos nepadarys reikšmingo neigiamo poveikio", - aiškino ministerijos atstovas.
Paliks kelis laivus
Žvejai piktinasi, kad Žuvininkystės departamentas prie Žemės ūkio ministerijos ragina modernizuoti laivus, o Aplinkos ministerija ketina apskritai uždrausti žvejybą. Pasak jų, taip išeina, kad dvi ministerijos nesusitaria tarpusavyje.
Pasak A. Klimavičiaus, Žemės ūkio ministerija kviečia modernizuoti ne visus laivus - iš keliasdešimties siūloma modernizuoti tik kelis. Taigi ateityje turėtų likti 7-8 modernūs žvejybos laivai, kurių savininkai išgyventų iš žūklėje gautų pajamų.
Kompensacija nepriklauso
"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad ES kompensuoja dėl draudimų patirtus nuostolius tik tuo atveju, jeigu kokie nors apribojimai yra numatyti jos teisės aktuose. Jeigu ES priima specialius žuvininkystę ribojančius teisės aktus, pavyzdžiui, dėl ungurių žvejybos, tada patiriami nuostoliai kompensuojami.
Pasak A. Klimavičiaus, steigiant poligoną žvejai galbūt patirs nuostolių, bet ne dėl ES nustatytų apribojimų, Paukščių ir Buveinių direktyvose jų nėra. Jose teigiama, kad reikia nustatyti tinkamą apsaugos režimą, kad gamtinės vertybės išliktų geros būklės. Lietuva gali pati nusistatyti, kokio režimo jai reikia.
R. Baškytės teigimu, upių žiočių ir lagūnų natūralių buveinių apsaugos bendrieji reikalavimai jokių apribojimų žvejybai nenumato. Galimi papildomi žvejybos apribojimai Kuršių mariose yra susiję su vandens paukščių apsauga, kad jie nepatektų į statomus tinklaičius jų migracijos ir žiemojimo sankaupų vietose.
Paklaustas, ar tokiu atveju, jeigu ES nekompensuos žvejams už prarastą verslą, jiems kompensuos Lietuvos valstybė, ar teiks kokią pagalbą persiorientuojant į kitą veiklą, A. Klimavičius atsakė: "Minėtame strateginiame plane yra numatytos kompensacijos už žvejų laivų perstatymą, pritaikymą kitokiai veiklai. Žvejų perisorientavimas imtis kitos veiklos gali vykti ir įsteigus poligoną, šioje srityje galutinės datos nenumatomos."
Reguliuos laivų judėjimą
Poligono steigimas turės įtakos ir pramoginei laivybai.
"Šiaurinė Kuršių marių dalis yra svarbi paukščiams. Jeigu šaltuoju metų laiku jie yra trikdomi, nuolat pakeliami perskristi iš vienos vietos į kitą, praranda energetinius išteklius ir tiesiog gali žūti šaltomis žiemomis. Spręsdami šį klausimą mes bendravome su Vidaus vandenų laivybos inspekcijos atstovais, klausėme kaip reikėtų sureguliuoti dabar nekontroliuojamą laivų judėjimą šioje marių dalyje", - teigė A. Klimavičius.
Anot jos, inspekcijos atstovai patvirtino, kad jau vien dėl saugios laivybos būtina nustatyti aiškius laivybos kelius ir leisti laivams judėti tik jais. Dabar jie esą plaukioja kaip nori.
"Todėl mes siūlome pažymėti naujus laivybos kelius esamiems arba planuojamiems uostams pasiekti. Žinote, jog Klaipėdos rajono bendrajame plane yra numatyti keli maži uosteliai marių pakrantėje. Jiems pasiekti, be abejo, reikės vidaus laivybos kelių. Mes siekiame, kad laivyba vyktų reglamentuotai, pažymėtais ir prižiūrimais keliais", - sakė ministerijos atstovas.
Neteisinga versija
Pasak žvejų, Klaipėdos uostas daro didesnį poveikį marių žuvims, tačiau jo veikla nėra ribojama. Kai kurie jų mano, kad pasinaudodama ES direktyvomis Susisiekimo ministerija, susitarusi su Aplinkos ministerija, surado būdą, kaip atsikratyti marių žvejų - uždrausti žvejybą, ir viskas. Esą taip daroma todėl, kad jie triukšmauja, jog sūrus vanduo dėl Klaipėdos uosto gilinimo darbų patenka į marias.
"Tai neteisinga versija. Būtų ir per daug paprasta, ir kartu labai rizikinga tokiais būdais keršyti. Tai visiška nesąmonė, - mano A. Klimavičius. - Niekas neneigia, kad uostas daro poveikį. Mes galime reikalauti atlikti poveikio aplinkai vertinimą, kai uostas plečiamas, gilinamas. Galime reikalauti minimalizuoti tą poveikį arba mokėti kompensacijas visiems, to poveikio paveiktiems asmenims, tačiau uždrausti uosto veiklos negalime."
Dar ilgas kelias
Pasak A. Klimavičiaus iki tol, kol poligonas bus įsteigtas, dar reikės nueiti ilgą kelią. Jo manymu, viešo svarstymo metu turėtų būti atsakyta į visus klausimus, kad neliktų nežinomybės. Prie marių gyvenantys ir dirbantys žmonės turi žinoti, koks bus veiklos reglamentavimas ateityje. Tikimasi iš jų gauti pasiūlymų, į kuriuos būsią atsižvelgiama.
Vėliau dokumentas bus teikiamas derinti savivaldybėms, apskrities administracijai ir kitoms institucijoms, išdavusioms planavimo sąlygas. A. Klimavičiaus teigimu, dirbant su paprastesnėmis teritorijomis tas procesas užtrunka apie metus, tad jis prognozuoja, kad tokios sudėtingos teritorijos kaip Kuršių marios dokumento rengimas ir patvirtinimas, gali užtrukti iki dvejų metų.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą