Saugios laivybos sąsajos su geodezija

Apie tai kalbėjomės su Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vedėju Viktoru Liuliu. Skyriaus specialistai kasmet matuoja Lietuvos jūros kranto liniją, šiuo metu jos ilgis - 91,584 km. Bazinė linija nuo vieno taško iki kito - beveik 90 km, tačiau tikroji yra vingiuota.

Jūros kranto linija matuojama toje pačioje vietovėje kas dvejus metus. Šiemet ji pamatuota nuo Latvijos sienos iki Klaipėdos uosto, o kitąmet planuojama tai daryti nuo Klaipėdos uosto iki Rusijos sienos. Šiemet ji buvo matuojama birželį. Paprastai matavimai daromi esant nuliniam Baltijos jūros vandens lygiui. Nemaža dalimi tai, kaip sekasi dirbti, kokį atstumą reikia nueiti, priklauso nuo horizonto skliauto, palydovų išsidėstymo, oro sąlygų - kai pučia stiprus vėjas ar lyja, darbai nevykdomi. Per dieną specialistams tekdavo pamatuoti vidutiniškai iki 10 km. Šiemet fiksuotas vidutinis kranto linijos pakitimas iki 30 m - vienose vietose ji pasislinko toliau į jūros pusę, kitose - į kranto, taigi paplūdimiai vienur susiaurėjo, kitur paplatėjo. Paklaustas, kodėl žemė taip juda, minėto skyriaus vedėjas atsakė: "Poveikį daro kylantis jūros vandens lygis, audros, kiti gamtiniai procesai, žmogaus veikla."

Jo teigimu, Lietuvos pajūryje yra du taškai, kuriuose krantų erozija labai didelė. Pavyzdžiui, maždaug kilometro ilgio kranto ruožas ties Olando kepure yra "paėjęs" apie 50 metrų į krantą, kitaip sakant, ten jūra jau įlindo į mišką. Palangos paplūdimiai tėra "paėję" 30 metrų. "Žmogus gamtos norų pakeisti beveik negali, kol nebus sumažintas teršalų išmetimas į atmosferą, kuris sudaro didžiąją globalinio klimato atšilimo dalį. Kad ir kokių priemonių būtų imamasi, jeigu vandens lygis kils, krantai bus plaunami", - sako V. Liulys.

Kuo dėta saugi laivyba?

Kadangi LSLA darbuotojai rūpinasi saugia laivyba, jie sudaro jūrlapius. Pagrindinė jų užduotis - pamatuoti gylius plaukiant hidrografiniu laivu "Varūna", nes esminiai gyliai nurodomi jūrlapiuose. Pastaruosiuose taip pat turi būti pažymėta ir kranto linija nurodant kuo tikslesnę jos buvimo vietą, todėl hidrografai ją ir matuoja.

Kranto linijos duomenys mažai ką domina, o gyliai - daug ką. LSLA sudarė bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos karinėmis jūrų pajėgomis, Lietuvos mokslų akademija, Klaipėdos universitetu. Šios institucijos keičiasi informacija apie gylius, apie po vandeniu rastus objektus, povandenines kliūtis, kurios taip pat žymimos jūrlapiuose.

LAIVAS. Toks jūrinis hidrografinis laivas kaip "Varūna" yra vienintelis Lietuvoje.

Kranto linijai matuoti reikalingas geodezininkas. Anksčiau LSLA tokį specialistą turėjo, tačiau jam išėjus iš darbo, kitas į jo vietą, nors ir buvo skelbiami 3 konkursai, neatėjo. Mat geodezininkai, dirbdami kitur, uždirba triskart daugiau.

Šiais laikais ne visur reikia statyti geodezininkų pamėgtą prietaisą teodolitą. Dabar kranto liniją naudodamiesi GPS (globalinė pozicionavimo sistema) matuoja patys Hidrografijos skyriaus specialistai. Vienas (atraminis) GPS imtuvas pastatomas žinomame didesnio tikslumo taške netoli nuo jūros kranto, aparatūrą saugoti bei stebėti jos parodymus paliekamas vienas žmogus, tuo pat metu kitas eina palei kranto liniją ir matuoja kitu GPS imtuvu. Surinkti matavimo duomenys apdorojami tarnybos patalpose šiems prietaisams skirta programine įranga.

Geriausias hidrografas - laivavedys

Lietuvoje nėra tokios mokymo įstaigos, kuri rengtų hidrografus. LSLA Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriuje daugiausia dirba hidrografai, vaizdžiai tariant, kilę iš laivavedžių, mat yra baigę Klaipėdos universitetą ir įgiję laivavedžių specialybę. 1997-1998 metais pradėjo dirbti Mindaugas Zakarauskas, Emilis Tertelis, Aušra Pakalniškė ir Asta Lučkienė.

Mokytis hidrografijos 6-8 mėnesiams į Italiją, į Tarptautinę jūrų akademiją Trieste, buvo išsiųsti M. Zakarauskas ir E. Tertelis. Už jų mokslą nereikėjo mokėti, kadangi pagal Tarptautinės jūrų organizacijos politiką buvo siekiama atrinkti specialistus iš besivystančių šalių. Jiems buvo mokamas tik 50 proc. atlyginimas, o visas kitas mokymo išlaidas padengė Tarptautinė jūrų organizacija, Italijos vyriausybė ir Friuli-Venecijos Giulia regionas. Italijoje mokslus baigę Lietuvos hidrografai įgijo B kategorijos kvalifikaciją.

Hidrografija apima 8 pagrindines sritis - astronomiją, žemės magnetinius laukus, geodeziją, okeanografiją, laivavedybą, topografiją, meteorologiją, radijo navigacines sistemas. Taigi hidrografas - plataus profilio specialistas. V. Liulys juokauja, kad laivavedžiams, kurie naudojasi jūrlapiais, hidrografija yra artimesnė nei mechanikams. Anot jo, mechanikui į hidrografą sunkiau persikvalifikuoti.

RADINYS. LSLA laivo "Varūna" aptikto nuskendusio laivo liekanos.

Pats skyriaus, kuriam priklauso ir švyturiai ir kuriame dirba 21 specialistas, vedėjas hidrografiją baigė Sankt Peterburge, Karinio jūrų laivyno mokykloje. Jis - inžinierius, šturmanas, hidrografas. 1990 m. baigęs mokslus pateko į pirmąją Ramiojo vandenyno ekspediciją (Nahodka), buvusios Sovietų Sąjungos pakraštį. Dirbo hidrografu, 1992 m. grįžo į Lietuvą, Hidrografijos tarnybai vadovauja nuo 1997 metų.

Jūrlapiai - kas 5 metus

Lietuviški popieriniai jūrlapiai leidžiami nuo 2001 m., o elektroniniai - nuo 2002 m. Pirmasis Klaipėdos uosto jūrlapis LT 560710 (1: 7500 ) buvo atspausdintas 2001 m. Sankt Peterburge (Rusijos Federacija), antrą kartą jis išleistas 2004 m. Rygoje (Latvija). Be šio jūrlapio dar yra atspausdintas ir Klaipėdos uosto prieigų jūrlapis LT 562510 (1:25000). Šiuose jūrlapiuose panaudota visa naujai surinkta informacija, juose nebėra sovietinės informacijos. Šiuo metu renkama ir apdorojama informacija Būtingės jūrlapiui.

Pagal tarptautines hidrografijos biuro rekomendacijas jūrlapiai turi būti keičiami (iš esmės atnaujinami) kas 5 metus. Visi gylių, kranto linijos, Klaipėdos uosto krantinių pakitimai popieriniuose jūrlapiuose žymimi raudonai. Naujas turi būti leidžiamas tada, jeigu sename padaryta daugiau kaip 35 proc. pakeitimų. Suprantama, jeigu jų bus 50 proc., tai tokiame jūrlapyje jau nieko nebus galima įžiūrėti.

Talkina kitos valstybės

Jūrlapių leidyba reikalauja daug kruopštaus darbo ir yra gana brangi - per metus tam reikia apie 1 mln. Lt, turint omenyje, kad būtina išlaikyti hidrografinį laivą, jo įgulą, hidrografus, reikia atnaujinti kompiuterių programas, atlikti daugybę derinimo procedūrų. Be to, Lietuvoje nėra jūrlapiams tinkamos spausdinimo mašinos, todėl ši procedūra atliekama užsienyje.

Dėl jūrlapių platinimo galimybės LSLA kelerius metus susirašinėjo su įvairiomis Lietuvos ministerijomis. Šiuo metu rengiamas siūlymas daryti Saugios laivybos įstatymo pataisą.

MATAVIMAS. Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus specialistai V. Liulys (kairėje) ir M. Zakarauskas matuoja jūros kranto liniją. JŪRLAPIS. Klaipėdos uosto ir jo prieigų jūrlapis.

LSLA pagal paraiškas jūrlapius tiekia valstybinėms biudžetinėms įstaigoms, pavyzdžiui, kariškiams, pasieniečiams, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai. Administracija yra pasirašiusi sutartį su Anglijos hidrografijos tarnyba, kuri pagal LSLA pateiktus duomenis leidžia savus mūsų akvatoriją dengiančius jūrlapius. Artimiausiu metu administracija ketina pasirašyti sutartį ir su Vokietijos hidrografijos tarnyba. Tačiau, pasak V. Liulio, tiek Anglija, tiek Vokietija, tiek Rusija ar bet kuri kita šalis Lietuvos jūrlapiams pirmumo teisės niekada neteiks.

Kol kas paprastas žmogus, pavyzdžiui, eilinis buriuotojas jūrlapio iš LSLA nusipirkti negali. Šį klausimą išspręsti LSLA padėjo Latvijos jūrinė administracija, įtraukdama į savo buriuotojų katalogą ir Klaipėdos uosto bei jo prieigos jūrlapius.

Paklaustas, kodėl Latvijoje ir paprastas žmogus gali nusipirkti jūrlapį, o Lietuvoje ne, V. Liulys atsakė: "Latvijos jūrų administracijos kitoks statusas. Būdama akcinė bendrovė ji gali nustatyti savo įkainius ir platinti jūrlapius. LSLA yra biudžetinė įstaiga, kuri šiuo metu negali užsiimti ūkine veikla ir gauti pelno. Tačiau didelės bėdos dėl to tikrai nėra. Laivų savininkai gali nusipirkti jūrlapius iš anglų, rusų ar vokiečių, o buriuotojai, mažųjų laivų savininkai gali kreiptis į Latvijos administraciją ir įsigyti šiemet išleistus buriuotojų jūrlapius, kuriuose yra ir Klaipėdos uosto bei jo prieigų duomenys."

Beje, šiuo metu pasikeitė ir požiūris į jūrlapius. Dabar stengiamasi turėti elektroninius jūrlapius, o popierinius atsispausdinti kaip vienkartinius. Australijoje ir Japonijoje pagal skaitmeninį formatą jūrlapiai atspausdinami ant paprasto popieriaus, kuris nėra atsparus vandeniui, neatitinka kitų specialių reikalavimų, pavyzdžiui, kad nesiglamžytų, neplyštų ir t. t., jais pasinaudojama, o paskui jie išmetami.

Rudenį - nauja antena

Kai 2002-aisiais LSLA atsiskyrė nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Hidrografijos skyrius jau turėjo visą jam būtiną aparatūrą. Šiuo metu Klaipėdos švyturio teritorijoje statoma diferencinė pozicionavimo antena, kainuosianti apie 1 mln. Lt. Bus pastatytos dvi antenos ir tarp jų ištemptas kabelis. Tai ažūrinė konstrukcija su raudonais ir baltais dryžiais. 40 m aukščio anteną projektavo estai. Ji turėtų būti įrengta iki šių metų rudens.

Naujoji antena reikalinga ne tik hidrografams, atliekantiems gylių matavimus, jos reikia ir tam, kad būtų padidintas GPS signalų pataisų spinduliuojamas atstumas. Klaipėdos švyturyje buvo dar 1950 metais pastatyta antena, naudojama daugiausia radijo švyturiui, kurio techninės charakteristikos neatitinka DGPS (diferencinė globalinė pozicionavimo sistema). Dabar signalas sausumoje pasiekiamas 200-300 km spinduliu, retkarčiais pagaunamas ir Vilniuje. Kai bus pastatyta naujoji antena, tikimasi, kad DGPS veiks iki 500 km zonoje. Į Lietuvos vandenis įplaukę laivai, pasirinkę reikiamą dažnį, gaus 0,5 m tikslumo koordinates.