Siūlymas steigti antrą laivų registrą plojimų nesulaukė

Siūlymas steigti antrą laivų registrą plojimų nesulaukė

Lietuvos jūrininkų sąjungos atstovai, išgirdę apie ketinimus Lietuvoje steigti antrą jūrinių laivų registrą, entuziastingai neploja rankomis. Mat tokiu atveju Lietuvos vėliavą Tarptautinė transporto darbuotojų federacija tuojau pat paskelbtų "patogia" vėliava.

Per daug nedžiūgauja ir šalies laivų savininkai. Tačiau tiek vieni, tiek kiti mano, kad būtina išsami jūrinio sektoriaus veiklos analizė, kad reikia pasinaudoti Vyriausybės noru pabandyti ką nors pakeisti į gerąją pusę.

Vyriausybės užmojai

Susisiekimo ministerijos paliepimu jūrinės bendruomenės atstovai Klaipėdoje svarstė Lietuvos tarptautinio jūrų laivų registro steigimo galimybę ir būtinybę. Dabartinė Vyriausybė savo programoje yra numačiusi priemones sudaryti sąlygas Lietuvos jūrininkams dirbti Lietuvos laivuose. Tuo atveju, jeigu stigtų Lietuvoje parengtų jūrininkų, būtų steigiamas Lietuvos tarptautinis jūrų laivų registras, mažinami suvaržymai įsidarbinti Lietuvos laivuose trečiųjų šalių piliečiams. Susisiekimo ministerija dar šiemet įpareigota parengti tarptautinio registro steigimo galimybių studiją, tačiau lėšų tam nenumatyta.

Vyriausybės programoje numatyta ir daugiau priemonių, skirtų stiprinti nacionalinį jūrų transportą, pavyzdžiui, mažinti biurokratinius laivų įregistravimo reikalavimus, daugybės pažymų išdavimą, planuojama Lietuvos saugios laivybos administraciją padaryti lankstesne institucija. Administracijoje jau yra sudaryta darbo grupė, teiksianti siūlymus dėl laivų registravimo ir jūrininkų diplomavimo tvarkos pakeitimų.

Šiuo metu stengiamasi atskirti saugios laivybos politikos formavimą nuo politikos įgyvendinimo. Todėl dabar Lietuvos saugios laivybos administracija neberengia įstatymų projektų, tik teikia siūlymus, o projektus siūlymų pagrindu rengia Susisiekimo ministerija.

Jūrininkų perteklius

Paprastai tarptautinius arba antruosius registrus steigia valstybės, siekiančios daugiau pritraukti laivų į savo registrą. Pavyzdžiui, nemažai Lietuvos jūrininkų dirba Norvegijos antrojo registro laivuose.

Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (angl. - ITF) daugelio antrųjų ar tarptautinių registrų vėliavas laiko "patogiomis", nes tokiuose laivuose esą neužtikrinamos tarptautinės jūrininkų darbo ir gyvenimo sąlygos, saugos ir prevencijos dėl taršos iš laivų priemonės. Lietuvos saugios laivybos administracijos atstovai tikina, kad Europos Sąjungos (ES) šalių antrųjų registrų laivuose saugios laivybos reikalavimai nėra nė kiek mažesni nei pagrindinių registrų.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) pirmininkas Petras Bekėža mano, kad tokios valstybės, kaip Vokietija, Ispanija, Anglija, Norvegija, Nyderlandai, turi didelius laivynus, bet neturi užtektinai jūrininkų, todėl ir steigia tarptautinius registrus, kad jų laivai neišbėgtų į užsienį. Anot jo, ir taip Lietuvoje jūrininkams tėra tik apie 2 tūkst. darbo vietų jos laivuose, o apie 10 tūkst. jūrininkų turi dirbti užsienyje. Jo teigimu, mūsų šalyje yra jūrininkų perteklius.

Jam kilo klausimas, ar antro registro prireikė tik tam, kad Lietuvos laivų savininkams sunku susirasti jūrininkų dirbti jų laivuose? O jiems tai padaryti sunku todėl, kad jūrininkams už darbą jie moka mažiau nei kitose ES šalyse.

P. Bekėža atkreipė dėmesį į tai, kad tarptautinio registro laivai bus nuolatos tikrinami ITF inspektorių, kad juose turės būti kolektyvinės sutartys, sudarytos pagal tarptautinės federacijos reikalavimus, ir kad nereikia tikėtis, jog bus galima mažiau mokėti.


"Patogios" vėliavos grėsmė

Kitas dalykas, kuris jaudina LJS, - ar Lietuva netaps "patogios" vėliavos šalimi, ar jos vėliava nebus prilyginta Gruzijos, Mongolijos ar Kambodžos?

Pasak P. Bekėžos, Prancūzijos antro registro vėliavą ITF iš karto pripažino "patogia" vėliava. Jo manymu, norint Lietuvoje steigti antrą registrą reikalingas politinis sprendimas.

Kiti jūrinio sektoriaus atstovai mano, kad Lietuva iki Kambodžos lygio nenusileis, kad jai to padaryti neleistų ES. Nors Lietuvos vėliava būtų vadinama "patogia", ji iš tikrųjų nebūtų "patogi" vėliava.

Trūksta specialistų

Lietuvos laivų savininkų asociacijos atstovų manymu, reikėtų atlikti galimybių studiją ne tik dėl antro registro steigimo, bet būtina įvertinti viso jūrinio sektoriaus veiklą. Pasakyti, kad registro nereikia, būtų lengviausia. Laivų savininkai nemano, kad "patogi" vėliava yra būtinai bloga.

Jų manymu, reikėtų, kad laivus Lietuvoje galėtų registruoti ne tik Lietuvos piliečiai, taip būtų didinamas laivų skaičius registre. Kitas dalykas, kurio norėtų laivų savininkai - sumažinti reikalavimus nacionalinei jūrininkų priklausomybei. Dabar Lietuvos laivų savininkas turi rinktis jūrininkus tik iš 10 tūkstančių, o ne iš milijono. Be to, jeigu reikėtų surinkti specialistus laivui dujovežiui, Lietuvoje nebūtų įmanoma tai padaryti, nes tokių paprasčiausiai nėra.

Laivų savininkai pasisako už tai, kad būtų ne steigiamas antras registras, o sutvarkyta ir padaryta lankstesnė dabar turima sistema.

Keisti įstatymus pigiau

Klaipėdos universiteto profesoriaus Vytauto Paulausko manymu, skubėti steigti antrą registrą neverta, nes jeigu jame užsiregistruotų tik keli laivai, tai būtų dar viena biurokratinė sistema, duodanti mažai naudos. Anot jo, galimybių studija galėtų būti rengiama, bet tokia, kuri giliai išanalizuotų visą situaciją. Pasak jo, pirmiausia reikėtų labai gerai parengti techninę tokios studijos rengimo užduotį. Viena iš minėtos studijos dalių turėtų būti strategija. Profesoriaus teigimu, naujo registro steigimas ir yra strategija, nes dėl to gali keistis valstybės įvaizdis.

Pasak V. Paulausko, reikia pagalvoti, kaip sulaikyti Lietuvos laivų savininkus savo šalyje ne steigiant kažką naujo, o gerinant esamą sistemą, pavyzdžiui, būtina tvarkyti turimą įstatymų sistemą. Profesoriaus manymu, tai kainuotų pigiau, nei steigti atskirą registrą.

Antro registro nauda - mokestinės ir įgulų formavimo lengvatos. Kyla klausimas, ar iš tikrųjų įsteigus tarptautinį registrą pagerėtų situacija ir daugiau jūrininkų pradėtų dirbti Lietuvos laivuose.

Registras nepadės

Lietuvos laivybos maklerių ir agentų asociacijos prezidento Vytauto Šileikos manymu, pirmiausia reikėtų turimoje sistemoje sutvarkyti tai, kas yra susiję su apmokestinimu, su mokesčiais "Sodrai" ir t. t. Jis įsitikinęs, kad jeigu mes ir įsteigtumėme tarptautinį registrą, niekas neskubėtų jame registruotis, nes Lietuvoje įstatymai traktuojami kitaip nei kitose šalyse.

V. Šileika atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuva yra vienintelė šalis, jūrininkus prilyginanti turistams, kad tik viename Klaipėdos uoste pasieniečiai deda spaudus į jūrininko knygelę. Anot jo, galima steigti registrų kiek tik nori, jeigu viskas bus daroma taip, kaip iki šiol, situacija iš esmės nepasikeis.

Gemius

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder