Tarp 12 uostų Klaipėda ketvirta

Per pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste perkrauta 9,8 mln. t krovinių, t. y. apie 19 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Ypač sėkmingas buvo kovas - rekordinė visų laikų mėnesio krova pasiekė 3,7 mln. t. Taigi šiemet uostas metus pradėjo kur kas geriau nei pernai, kai krova mažėjo.

Strateginiame Uosto direkcijos plane šiemet numatyta perkrauti daugiau kaip 36 mln. t. Pasak A. Drungilo, metų rezultatų pagal pirmą ketvirtį negalima vertinti. Pernai antras pusmetis buvo daug geresnis nei pirmas, tad krovos augimas šiemet antrą pusmetį procentais nebebus toks didelis. Tačiau jau aiškėja, kad šiemet krovinių apyvarta bus didesnė. "Galima atsargiai pasakyti, kad apyvarta bus 37-38 mln. t, būtų pasiektas visų laikų rekordas", - sakė direktorius.

Prisidėjo grūdai

2013 metų pirmo ketvirčio sėkmę Klaipėdos uoste lėmė tradicinių krovinių - trąšų ir naftos produktų - krovos apimčių didėjimas. Didžiąją dalį trąšų sudarė baltarusiškos trąšos, lietuviškos - tik apie 20 proc.

Prie krovos augimo pastaruoju metu prisideda ir grūdai. Jų krova pradėjo augti dar pernai - išvežta apie 1,9 mln. t, o šiemet per pirmą ketvirtį - 732 tūkst. t, t. y. apie 4 kartus daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

Latvijos Rygos uoste per pirmą ketvirtį šiemet perkrauta 8,1 mln. t, Ventspilyje - 9,1 mln. t. Šiemet pirmą ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, Klaipėdoje perkrauta daugiau kaip 1 mln. t krovinių daugiau, Ventspilyje - 600 tūkst. t, o Rygoje 1,3 mln. t mažiau.

Rygoje sumažėjo anglies ir naftos produktų krova, užtat Rusijos Ust Lugos uoste šiemet per sausį ir vasarį, t. y. per du mėnesius, perkrauta 3,8 mln. tonų daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Šiame uoste auga anglies ir naftos produktų krova.

Kroviniai perskirstomi

Regione vyksta krovinių persiskirstymas. Tokiais dideliais tempais krova per pirmus du mėnesius šiemet augo tik vienintelėje Ust Lugoje. Antroje vietoje pagal krovinių augimą buvo Klaipėdos uostas - 860 tūkst. t daugiau krovinių, trečioje vietoje Kaliningrado uostas - 415 tūkst. t, paskui eina Ventspilis - 104 tūkst.t. Taline krova sumažėjo 274 tūkst. t, Sankt Peterburge - 235 tūkst. t, o Primorske - net 1,9 mln. t.

A. Drungilo teigimu, krova Ust Lugos uoste augo iš esmės Rusijos uostų, Rygos ir Ventspilio sąskaita, o Klaipėda nukentėjo mažiausiai. Ust Luga yra Rusijos pagrindinių eksportuojamų krovinių, t. y. žalios naftos, naftos produktų ir anglies uostas.

Vertinant 12 rytinės Baltijos uostų šių metų sausio-vasario krovos rezultatus, pirmoje vietoje vis dar išlieka Primorskas su 11,1 mln. t, antroje - Ust Luga su 8,3 mln. t, trečioje Sankt Peterburgas su 7,9 mln. t, ketvirtoje - Klaipėda su 6,1 mln. t.

Rusijos kroviniai užpernai Klaipėdos uoste sudarė 12 proc., pernai - apie 9 proc., šiemet, A. Drungilo manymu, turėtų būti apie 10 proc. Labiausiai Lietuvos uoste daugėja Baltarusijos krovinių. Jie pernai sudarė per 30 proc. visų Klaipėdoje perkraunamų krovinių.