Šiandien šalies ministro pirmininko Andriaus Kubiliaus laukia nelengva užduotis. Pas jį atvyks Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir AB "Klaipėdos nafta", kurios Vyriausybės nutarimu įpareigotos pasirašyti bendradarbiavimo dėl Suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo statybos sutartį, atstovai. Uosto direkcija atsisako pasirašyti sutartį, prieštaraujančią Lietuvos įstatymams ir reikalaujančią milžiniškų lėšų. Ar Vyriausybei pavyks rasti saliamonišką sprendimą, susijusį su investicijomis į visai Lietuvai svarbų objektą?
Praėjusį penktadienį uostamiestyje vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriam pirmininkavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, labai karštai svarstytas SkGD terminalo statybos Klaipėdos uoste klausimas. Be to, priimtas sprendimas kreiptis į Vyriausybę su prašymu atsižvelgti į susiklosčiusias aplinkybes ir atleisti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją nuo pelno dalies mokėjimo į valstybės biudžetą.
"Centrinė valdžia Uosto direkcijai priskyrė papildomų funkcijų, įpareigojo prisidėti prie SkGD terminalo infrastruktūros vystymo ir dar reikalauja atiduoti 50 proc. Uosto direkcijos gauto pelno. Jeigu pelno dalis bus paimta, mes rizikuojame patirti finansinių sutrikimų ne tik kalbant apie einamųjų projektų įgyvendinimą Klaipėdos uoste, bet ir apie strateginį objektą - SkGD terminalą. Įpareigojimai Uosto direkcijai jau didesni nei jos galimybės. Kalbėsime su finansų ministre, su premjeru, sieksime kad Klaipėdos uosto plėtojimo tarybos išreikštas pageidavimas būtų realizuotas", - sakė E. Masiulis.
Uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas posėdyje pareiškė, kad sutarties su AB "Klaipėdos nafta", kurios projektą Uosto direkcija gavo birželio 14 dieną, nepasirašys, nes jos pasirašymui nepritaria Uosto direkcijos valdyba. Uosto direkcija už 15 tūkst. Lt pasisamdė firmos "West Ekspert" ekspertus, kurie įvertinę siūlomą pasirašyti sutartį, priėjo prie išvados, kad ją pasirašius būtų nusižengta ne vienam Lietuvoje galiojančiam įstatymui. Ekspertų išvados gautos tik praėjusį penktadienį ir išsiųstos ministrui pirmininkui.
KRANTINĖ. Beje, iki šiol vis dar neaišku, koks bus statomos krantinės, prie kurios stovės laivas-dujų saugykla, ilgis. Iš pradžių buvo sakoma, kad jis bus 330 metrų, o penktadienį pristatydamas SkGD terminalo projektą plėtojimo tarybai terminalo direktorius Rolandas Zukas sakė, kad krantinės ilgis bus 450 m, ir tai Uosto direkcijos specialistams buvo dar viena naujiena.
"Sutinku, kad mes esame valstybės įmonė ir turime paisyti valstybės interesų, bet dėl to negali sužlugti uostas kaip visuma", - sakė E. Gentvilas.
Posėdyje Klaipėdoje dalyvavęs ministro pirmininko patarėjas Algirdas Šakalys ragino Uosto direkciją ir "Klaipėdos naftą" pirmiausia susitarti tarpusavyje, bandė įtikinti, kad pasitarimas pas premjerą pirmadienį nebūsiąs konstruktyvus, nes jis paprasčiausiai nespėsiąs įsigilinti į klausimo esmę.
Sutartis direkcijai pražūtinga
Preliminariais apskaičiavimais, pasirašius minėtą sutartį Uosto direkcijos investicijos į SkGD terminalą viršytų 230 mln. Lt. Per 2012-2014 metus Uosto direkcija planuoja investicijoms skirti 514 mln. Lt, iš jų SkGD terminalui - 123 mln. Lt. Negana to, per šiuos trejus metus Uosto direkcijos pelno dalies, t. y. 50 proc., paėmimas į valstybės biudžetą sudarytų 130 mln. Lt. Vadinasi, Klaipėdos uosto ir jame dirbančių krovos kompanijų plėtra praktiškai būtų žlugdoma, nes naujiems projektams beliktų tik 5 proc. numatytų lėšų, neskaičiuojant to, kad pastaruoju metu reikalaujama, jog SkGD terminalui ji skirtų dar maždaug 100 mln. Lt daugiau nei planavo. Pasak Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Aloyzo Kuzmarskio, negalima vieną vaiką numarinti tam, kad išgyventų kitas.
"Jeigu mes pasirašytume dabar mums "Klaipėdos naftos" siūlomą sutartį, tai reikštų, kad daugiau nė vienam kitam uosto įmonių prašomam projektui pinigų nebeliktų. Dalį pradėtų projektų tektų stabdyti, kaip atsitiko su mažųjų ir pramoginių laivų prieplaukos statyba", - sakė E. Gentvilas.
Iš kur tokios sumos?
Pasak "Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus Roko Masiulio, Uosto direkcijos atstovai ištraukia skaičius iš konteksto ir neteisingai juos traktuoja, jos investicijos siektų mažiau nei 200 mln. Lt. Jis priminė, kad statyti SkGD terminalą nėra bendrovės sumanymas, kad tai visai Lietuvai reikalingas projektas. Jo manymu, tai, kad tiek viena, tiek kita pusė skirtingai traktuoja tuos pačius dalykus, matyt, yra teisininkų bėdos.
Pasak E. Gentvilo, pagal naują sutarties variantą vien tik pirso, prie kurio stovėtų laivas-dujų saugykla, statybai reikėtų 177 mln. Lt. Nors šiemet birželio 12 d. priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas aiškiai sako, kad terminalo infrastruktūros plėtra ir įrengimas turi būti finansuojami "Klaipėdos naftos" nuosavomis ar skolintomis lėšomis, pastaroji birželio 14 d. pasiūlė pasirašyti Uosto direkcijai susitarimą, pagal kurį Uosto direkcija įsipareigotų finansuoti pirso statybą. Pati "Klaipėdos nafta" įsipareigotų investuoti į terminalą tik daugiau nei 51 mln. Lt.
Pasak Uosto direkcijos vadovo, tokį sutarties projektą parengė "Klaipėdos naftą" konsultuojanti amerikiečių kompanija "Flour S.A.", kuriai už konsultavimą mokami milijonai litų. Anot E. Gentvilo, amerikiečiai neįsigilino į tai, kad tokia sutartis prieštarauja Lietuvos įstatymams.
"Amerikiečiai neturi teisės nurodinėti Uosto direkcijai, ką ji turi daryti", - piktinosi E. Gentvilas.
Negana to, kad statant pirsą laivui-dujų saugyklai papildomi gilinimo darbai prie jo Uosto direkcijai kainuotų per 40 mln. Lt, pastarosiomis dienomis atlikus SkGD terminalo poveikio aplinkai vertinimą paaiškėjo, kad teks sutvirtinti šiaurinę Kiaulės Nugaros salos dalį, ir tam reikės papildomai apie 12 mln. Lt.
Be to, atlikus bandymus dėl laivų dujovežių įplaukimo į Klaipėdos uostą Danijos jūrų instituto treniruoklyje, paaiškėjo, kad išorės įplaukos kanalą ateityje siekiant didesnio saugumo teks dar paplatinti nuo 150 m iki 250 m. Tai vėlgi kainuos keliolika milijonų litų. Tad Uosto direkcijai reikėtų investuoti dar mažiausiai 100 mln. Lt daugiau nei kad ji buvo numačiusi dabar.
Nesijaučia lygiavertė
Pastačius SkGD terminalą Klaipėdos uosto krova, preliminariais skaičiavimais, padidėtų maždaug 2 mln. tonų. Pirso, prie kurios švartuosis laivas-dujų saugykla, rinkliavos atiduodamos "Klaipėdos naftai" ir Uosto direkcija iš to neuždirbs nė vieno lito. Pastaroji gautų tik šiek tiek pajamų iš kitų rinkliavų, pavyzdžiui, locmanų, laivų, bet ne krantinės rinkliavų.
SkGD terminalo įstatyme sakoma, kad SkGD terminalo ir jo infrastruktūros ir jungties įrengimo bei eksploatavimo sąnaudos gali būti įtraukiamos į gamtinių dujų perdavimo paslaugos kainą. Tas, kas investuoja į tą infrastruktūrą, susigrąžintų pinigus per dujų kainą. Pagal ką tik priimtą įstatymą tai priklausytų "Klaipėdos naftai". O Uosto direkcijos investicijos, susijusios su gilinimu ar kitais darbais, negalėtų būti kompensuotos per dujų kainą. Negana to, "Klaipėdos nafta" nuo dividendų mokėjimo atleista, priešingai nei Uosto direkcija. Todėl pastaroji nesijaučia esanti lygiavertė šio projekto partnerė.
"Privalome susitarti"
Eligijus MASIULIS, susisiekimo ministras
"Šiemet birželio 12 d. priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas "Klaipėdos naftai" suteikė išskirtinę teisę turėti krantinę, prie kurios stovės laivas-dujų saugykla, vadinasi, ji turėtų ir finansuoti šios krantinės statybą. Tačiau tokia minėto įstatymo nuostata kertasi su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu, kuriame aiškiai pasakyta, kad krantinės yra sudedamoji uosto infrastruktūros dalis. Šiuo atveju uoste atsirastų teisinis nesusipratimas. Kaip gali Uosto direkcija finansuoti krantinės, kuri jai nepriklausys, statybą?
Mes norime pozityviai spręsti šį klausimą, nes puikiai suprantame, kad SkGD terminalas yra vienas iš Lietuvos prioritetų ir ekonominiu požiūriu labai svarbus objektas. Reikia įvertinti, kad šis objektas duos naudos ne tik uostui, bet ir visai Lietuvos ekonomikai. Tikimasi, kad dujos bus 10-15 proc. pigesnės nei šiuo metu tiekiamos Rusijos kompanijos "Gazprom". Mes neatsisakome dalyvauti statant tokį objektą, tačiau visi su tuo susiję susitarimai turi atitikti Lietuvos įstatymus ir sveiką protą. Bet kuriuo atveju tiek Uosto direkcijos, tiek "Klaipėdos naftos", tiek Susisiekimo, tiek Energetikos ministerijų siekis - susitarti. Ir mes sieksime to susitarimo, tačiau jis turi atitikti įstatymus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą