Travemiundės keltų linija - kompensacija už Zasnicą

KLASCO Jūrų perkėlos terminalas (ro-ro terminalas) "aptarnauja" laivybos linijas iš Klaipėdos į Karlsmanhą (Švedija), į Fredericiją (Danija) ir Kylį (Vokietija). Linija į Zasnicą (Vokietija) buvo uždaryta pernai rudenį. Ja plaukė specializuoti "DFDS Seaways" laivai "Kaunas" ar "Vilnius", pritaikyti geležinkelio vagonams gabenti. Jais buvo gabenamas ir automobilinis transportas, tačiau jo srautas nebuvo didelis, pagrindiniai kroviniai buvo geležinkelio vagonai.

Tokių paslaugų poreikio pastaruoju metu praktiškai nelikus, jų atsisakius ir paskutiniam stambiam klientui, linija tapo nebeaktuali ir ekonominiu požiūriu nenaudinga.

Vokiečiai tiki perspektyvumu

"Tikimės susigrąžinti sumažėjusias krovos apimtis. Travemiundė yra tarp Zasnico ir Kylio, nuo pastarojo nutolusi apie 60 kilometrų, tad galima sakyti, kad tai yra beveik ta pati linija, tik šiek tiek kitas keltų švartavimosi taškas, o automobilių transportui tai yra beveik tas pats", - sakė A. Pauža.

LAIVAS. "Botnia Seaways", plauksianti į Travemiundę, pastatyta 2000 m. Jos ilgis - 162,6 m, plotis - 20,6 m. Gali gabenti 1899 linijinius metrus krovinio.

Nauja linija tris kartus per savaitę kursuos "DFDS Seaways" keltas "Botnia Seaways", plaukiojantis su Lietuvos vėliava. Laive dirbs Lietuvos įgula. Tai - krovininė linija, keleiviai ja nebus plukdomi.

Travemiundėje "Botnia Seaways" švartuosis Liubeko uosto bendrovės "Liubecker Hafen-Gesellschaft" (LHG) ro-ro terminale "Skandinavienkai", šalia intermodalinio terminalo. Travemiundės ir Liubeko uostų vadovybė yra ta pati.

LHG rinkodaros ir pardavimų specialistas Feliksas Klingbilis (Felix Klingbiel) mano, jog linija Klaipėda-Travemiundė greitai įgaus pagreitį, ja susidomės Lietuvos vežėjai, kurie ateityje galbūt išnaudos ir intermodalinį krovos būdą. Į Liubeką atgabenti kroviniai galės būti toliau geležinkeliu gabenami ir į Prancūziją, ir į Ispaniją, ir į Šiaurės Italiją.

Vilioja puiki infrastruktūra

"Naujos linijos atidarymo priežastis labai paprasta - rinkoje atsirado paklausa. Jau kurį laiką juntamas efektyvesnių intermodalinių jungčių tarp Lietuvos ir Vokietijos poreikis. Todėl "DFDS Seaways" nusprendė šias šalis jungiantį keltų koridorių praplėsti maršrutu Klaipėda-Travemiundė ir padidinti reisų skaičių nuo 6 per savaitę iki 9", - teigė "DFDS Seaways" rinkodaros ir pardavimų keleiviams vadovas Vaidas Klumbys.

Pasak jo, Travemiundė pasirinkta todėl, jog šis uostas turi labai gerai išplėtotą infrastruktūrą. Vilioja galimybė pasinaudoti intermodaliniu krovos būdu, pavyzdžiui, iš laivų puspriekabes perkrauti ant geležinkelio platformų ir transportuoti į centrinius Pietryčių Europos pramoninius miestus. Traukiniai iš Travemiundės išvyksta gana dažnai. Be to, jis pati turi jungtis ir su svarbiausiais Vokietijos greitkeliais. Tikimasi, kad šia linija naudosis klientai iš Lietuvos, Vokietijos ir kitų šalių.

Kylio uostas tokios geros intermodalinių pervežimų galimybės neturi.

"Nesitikime iš pradžių turėti didelius krovinių srautus. Daug pastangų dar teks įdėti, kol linija taps pelninga. Tačiau tikimės iki šių metų pabaigos pasiekti 50 procentų vidutinio linijos apkrovimo", - teigė V. Klumbys.

Klaipėdoje svarstoma

Klaipėdoje intermodalinis krovos būdas kol kas dar nėra išplėtotas. Kursuoja konteineriniai traukiniai "Vikingas" ir "Merkurijus", tačiau puspriekabes jais gabenti gana nepatogu.

Toks intermodalinių pervežimų mazgas, pasak V. Klumbio, Travemiundėje atsirado neseniai. Tokie objektai ir Europoje tik pradeda įgauti pagreitį. Anot jo, į Klaipėdos uostą tokie dalykai atkeliauja visada šiek tiek vėliau. Intermodaliniams pervežimams reikalingas ir tam tikras techninis pasiruošimas - pavyzdžiui, specialios platformos. O tokios, kurios tiktų Lietuvoje esančioms dar rusiškoms geležinkelio vėžėms, nėra gaminamos. Norint jas pradėti gaminti, reikia gauti sertifikatą ir kt. Beje, puspriekabės, kurios dedamos ant geležinkelio platformų, taip pat turi būti specialios. Lietuvos vežėjai jų turi, bet nedaug.

V. Klumbio teigimu, yra klientų, kurie domisi intermodaliniais pervežimais, tačiau ši rinka dar nėra nuodugniai ištyrinėta.

KLASCO Jūrų perkėlos terminalo viršininko Vaclovo Grigalausko teigimu, prieš 10 metų terminalas buvo pradėjęs tam ruoštis, buvo parengti ir projektai, tačiau vežėjai atsisakė šios paslaugos, nes Rusijos teritorijoje toks krovinių gabenimo būdas nėra itin tinkamas dėl kriminogeninės situacijos. Tad parengti platformos brėžiniai tebeguli viršininko stalčiuje. Pasak V. Grigalausko, galbūt ateityje Jūrų perkėlos terminalas vėl to imsis.