Žvejų ir ruonių kare išbandomas naujas "ginklas"

Tačiau gaudyklės panardinti į vandenį vakar nepavyko - netilpo pro AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") nuomojamos teritorijos vartus. Vakar buvo bandoma tartis su "Klasco" atstovais, kad atidarytų kitus, platesnius, vartus. Procesas kiek užtruko. Gaudyklė jūroje bus išbandyta vėliau.

Baltijos jūroje tokios pontoninės gaudyklės yra labai populiarios. Daugiausia jų naudoja švedai ir suomiai.

Pasiūlymą pateikė švedų žvejai

Padėti Lietuvos žvejams bandyti pontonines gaudykles atvyko du ekspertai iš Švedijos, kurie, galima sakyti, yra vieni iš šios įrangos išradėjų.

Švedijoje tokios gaudyklės pradėtos naudoti 2001 metais. Šiuo metu visoje Švedijos šiaurinėje pakrantėje daugiausia naudojama būtent tokia žvejybos įranga. Dėl didelės ruonių populiacijos su kitokia įranga žvejai nebesugeba žvejoti.

Švedų ekspertas Sven Gunnar Lunnneryt sako, kad yra du pagrindiniai aspektai, kodėl tokia įranga yra perspektyvi. Pirmiausia ji apsaugo nuo ruonių laimikį ir žvejai nepatiria žalos. Naujos kartos gaudyklės medžiaga yra stipresnė už plieną. Jos praplėšti ruonis nesugeba. Ją sunku ir su peiliu perpjauti. Gaudyklės priekyje, vadinamajame įgerklyje, yra įstatytos grotos, t. y. specialūs patekimą ribojantys įtaisai, kurie neleidžia į ją patekti ruoniams. Antra, su tokia gaudykle lengva žvejoti - laimikis gana lengvai iškraunamas.

BENDRADARBIAVIMAS. Švedų ekspertas Sven Gunnar Lunnneryt (kairėje) ir Lietuvos gamtos fondo žuvininkystės ekspertas Robertas Staponkus

S. G. Lunnneryt pasakojo, kad patį gaudyklės principą sugalvojo Švedijos žvejai ir paprašė Švedijos žemės ūkio universiteto mokslininkų pagalbos, tad šie gaudykles patobulino. Dabar jos gaminamos už 300 km į šiaurę nuo Stokholmo esančioje specializuotoje gamykloje. Jų kaina be jokių priedų - apie 15 tūkst. eurų.

"Neapsaugoti žvejybos įrankiai yra ruonių pietų stalas ir jie galų gale pripranta prie tokios gerovės. Būtent dabar Baltijos jūroje susidarė palankios sąlygos ruonių populiacijai augti. Šiuo metu šioje jūroje priskaičiuojama daugiau nei 30 tūkstančių pilkųjų ruonių", - sako S. G. Lunnneryt.

AKISTATA. Žvejai apžiūri Švedijoje pagamintą pontoninę gaudyklę.

Ar tinka, vertins žvejai

Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinamas projektas "Žvejų ir mokslininkų bendradarbiavimas - tvarios žuvininkystės link". Lietuvos mokslininkai, Lietuvos gamtos fondo atstovai bendradarbiauja su priekrantės žvejais testuodami naują įrangą. Projektą finansuoja Žemės ūkio ministerija. Pirmadienį švedų ekspertai surengė Lietuvos žvejams seminarą apie pontonines gaudykles, pristatė Švedijos patirtį sprendžiant žvejų ir ruonių konfliktą, bendradarbiavimo galimybes duomenų apie ruonius rinkimo tikslais bei kuriant ir tobulinant ruoniams saugią ir jų poveikiui atsparią žvejybos įrangą.

Lietuvoje tokia gaudyklė bandoma pirmą kartą. Pasak Lietuvos gamtos fondo projekto vadovės Vaidos Survilienės, dirbančios Vilniuje, žvejai turės įvertinti tas gaudykles. Galbūt joms reikės kokių nors kitokių modifikacijų, nes priekrantė Lietuvoje labai skiriasi nuo priekrantės Baltijos jūros šiaurėje.

"Tikimės, kad šios gaudyklės prigis ir Lietuvoje ir bus viena iš alternatyvių žvejybos priemonių, apsaugančių žvejų laimikius nuo ruonių", - sakė V. Survilienė.

NEPATENKA. Gaudyklės priekyje, vadinamajame įgerklyje, yra įstatytos grotos, neleidžiančios į ją patekti ruoniams.

Lietuviams per brangu

Lietuvos gamtos fondas nupirko dvi tokias gaudykles, su kuriomis eksperimentus skirtingose vietose atliks dvi Lietuvos priekrantės žvejų įmonės. Gaudyklės, žinoma, yra brangios - visiškai sukomplektuota viena gaudyklė kainuoja apie 20 tūkst. eurų - todėl patys žvejai jų nusipirkti neišgali. Lietuvos gamtos fondo žuvininkystės ekspertas Robertas Staponkus, dirbantis Klaipėdoje, pabrėžia, kad labai svarbus tas aspektas, kad gaudyklės yra pagamintos Švedijoje, kur žvejybos sąlygos, palyginti su Lietuvos, yra kardinaliai skirtingos. Todėl reikalingi įvairūs bandymai. Jo manymu, metus dvejus dar bus vargstama, kol bus rastas aukso viduriukas.

"Akivaizdu, kad visoje Baltijos jūroje vyksta tas konfliktas tarp žvejų ir ruonių. Tai normalu. Ruonių populiacija išaugo, jiems reikia maitintis. Suomijoje net 70 proc. žvejų dėl ruonių atsisakė šio verslo, Švedijoje panaši situacija. Žvejai nepagaudavo žuvų, nes ruoniai sugadina įrangą, suėda laimikį. Todėl imtasi spręsti šią problemą, kad ir ruonis būtų sotus, ir žvejys nenukentėtų. Tačiau akivaizdu, kad žvejams reikia keisti savo žvejybos metodus. Tradiciniai statomieji tinklai ir gaudyklės jau ne visada pasiteisina", - sakė projekto vadovė.

Jeigu eksperimentas pavyks, tikimasi, kad Lietuvos žvejai pradės naudotis tokiomis gaudyklėmis, nes galės gauti kompensacijas. "Jeigu gaudyklės Lietuvoje prigis, dalį įsigijimo kaštų padengs valstybė", - sakė V. Survilienė.

NETILPO. Deja, gaudyklė netilpo pro vartus.

Žvejų vertinimas

"Smagu, kad mes nestovime vietoje, kad bandoma apsaugoti žvejų laimikį nuo ruonių. Kiek efektyvus bus šis projektas, truksiantis trejus metus, dar negaliu pasakyti. Bet kokia iniciatyva siekiant išsaugoti žvejų laimikį nuo ruonių yra labai pažangus dalykas. Dar vienas dalykas - su šia gaudykle bus galima išsaugoti ir žuvis. Į gaudyklę patekusios žuvys, kurios neatitiks standartų parduoti vartotojams, bus vėl grąžinamos į jūrą", - kalbėjo Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

"Lietuvos gamtos fondas su mumis konsultavosi, ar mums reikia tokių gaudyklių. Mes palaikome ryšius ir su vokiečiais, ir su švedais, matėme, kaip dirbama ten. Mes suprantame, kad naujoves reikia diegti, nes žuvų mažėja, o ruonių - ne. Dabar atliekamas eksperimentas. Mokslininkai plaukia į jūrą, testuoja, žiūri. Manau, mūsų įmonės padarys viską, ko prašo mokslininkai. O tada mes jau ieškosime pinigų tokioms gaudyklėms įsigyti. Kiekviena įmonė, norėdama įsigyti tokias gaudykles, turės parengti projektą. Jeigu reikės, joms padės asociacija. Taigi eisime mažais žingsneliais į priekį", - sakė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.