Žvejyba priekrantėje: dviejų ministerijų pozicijos kardinaliai priešingos

Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis teigia, kad aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teikia siūlymą įtraukti į Žuvininkystės įstatymą draudimą, kuriuo bandoma sunaikinti priekrantės žvejus verslininkus. Aplinkos ministerija aiškina to nesiekianti, o žvejybos optimizavimas esą tik pagerins žvejų verslininkų sugavimus. Žemės ūkio ministerija tokiam Aplinkos ministerijos siūlymui nepritaria, nes pasigenda pagrįstų duomenų, kad būtina imtis tokių drastiškų priemonių.

"Jeigu bus priimtas toks Aplinkos ministerijos siūlymas, tada viskas - priekrantės žvejybos neliks", - sako M. Rimeikis.

"Šis klausimas svarstomas jau gana ilgą laiką. Buvo paprašyta Vyriausybės išvados. Ji buvo pateikta 2019 metų kovą. Tuo metu buvo kitas žemės ūkio ministras, matyt, pritaręs rastam kompromisui. Šiuo metu ministras Andrius Palionis nesutinka su tokiu kompromisu, koks jis buvo pasiektas. Mes paprašėme, kad mums leistų iš naujo derėtis su Aplinkos ministerija, tą mes ir darysime", - sako žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė.

Galbūt galima ieškoti tarpinio varianto atsižvelgiant į siūlymą, kurį pateikė Vyriausybė, šiek tiek sušvelninusi tą draudimą?

Žvejus žeidžia aplinkos ministro nuomonė

M. Rimeikio teigimu, šis siūlymas svarstomas nuo 2016 metų. "Galiu pasakyti, kad keisti įstatymų bazę į blogesnę verslinės žvejybos plėtros pusę bandoma po kiekvienų Seimo rinkimų. Šiuo metu priekrantės žuvininkystės verslą ne dėl žvejų verslininkų nesugebėjimo jį vystyti bando sunaikinti valdininkai ir politikai keisdami Žuvininkystės įstatymą sau palankia linkme. Pakeitimus norima padaryti neturint mokslininkų išvadų ir rekomendacijų. Dalis mokslinių darbų, mano ir daugumos žvejų nuomone, atliekami paviršutiniškai. Daugelis darbų prilygsta statistikos surinkimui ir dalinei analizei. Išsamių darbų dėl žuvų išteklių būklės, jų mažėjimo ar didėjimo priežasčių, verslo perspektyvų neteko matyti. Po kiekvieno mokslinio darbo verslinės žvejybos sąlygos tiek priekrantėje, tiek atviroje Baltijos jūroje padedant valdininkams ir politikams tik bloginamos", - sako asociacijos vadovas.

Aplinkos ministras sako, kad situaciją atspindi menkių būklė Baltijos jūroje. Jų žvejybą Europos Sąjunga jau uždraudė, nes tų žuvų tiesiog nebėra. Ir tokį rezultatą esą sąlygojo intensyvi žvejyba tinklais, žinoma, dar prisidėjo tarša ir kiti dalykai. "Gaila, kad ministras taip trumparegiškai žiūri į Baltijos jūros ekosistemą. Toks jo požiūris rodo, kad arba jis nesupranta situacijos, arba nenori gilintis ir prisidėti prie problemos sprendimo. Ministras kaltina žvejus verslininkus, kurių sąlygos yra kur kas blogesnės nei žvejų mėgėjų , - sako M. Rimeikis.

Mėgėjiška žūklė tampa verslinė?

M. Rimeikis pateikia tokius skaičius. Žvejai verslininkai Baltijos jūros priekrantėje turėjo teisę per metus sugauti 100 vienetų lašišinių žuvų, 70 tonų strimelių, 11 tonų šprotų, 120 tonų menkių, kol nebuvo uždrausta jas gaudyti. Žvejoti tinklais jiems uždrausta dėl menkių žvejybos uždraudimo.

Vienas žvejys mėgėjas turėjo teisę sugauti vieną lašišinę žuvį, nuo 2020 m. - du vienetus lašišų arba vieną šlakį ir vieną lašišą, iki 2019 m. - 15 kg menkių (nuo 2019 m. gruodžio 31 d. menkių žvejyba draudžiama). Strimelių žvejyba jiems neribojama, ribojamas tik kabliukų skaičius.

SĄLYGOS. Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis sako, kad žvejų mėgėjų sąlygos kur kas geresnės nei žvejų verslininkų ir mėgėjai sugauna kur kas daugiau žuvų. Edidijaus JANKAUSKO nuotr.

Žuvininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) šiemet vasarį atliko tris reidus Baltijos jūros priekrantėje ir nustatė, kad lašišų pagauta 2 418 kg (427 vnt.), 12 kg (4 vnt.) šlakių. Žvejojo 131 mėgėjiška žūkle užsiimantis laivas (347 žvejai mėgėjai). M. Rimeikio teigimu, žvejai verslininkai priekrantėje tiek žuvų neturi teisės pagauti per metus. Kyla klausimas: kiek vienetų žuvų per metus sugaus žvejai mėgėjai, jeigu per mėnesį sugavo tris kartus daugiau negu žvejai verslininkai? O kur dar žvejai mėgėjai, vykdantys mėgėjišką žūklę savarankiškai? Iki draudimo vienas žvejys mėgėjas sugaudavo 15 kg menkių. Per mėnesį mėgėjiška menkės žūkle užsiėmė apie 300 žmonių, vadinasi, per metus sugaudavo maždaug 54 tonas. Kiek žvejai mėgėjai sugaudavo strimelių, sunku pasakyti, nes tokios statistikos niekas nevedė. Žvejų mėgėjų sugautų stintų kiekis priklauso nuo žiemos temperatūros, nuo to, ar bus ledas Kuršių mariose, ar ne.

"Jau vien šie skaičiai rodo, kad žvejų verslininkų sąlygos sudėtingesnės nei žvejų mėgėjų. Jiems niekas nelimituojama sugaunamų per metus žuvų kiekiu. Mėgėjiška žūklė tampa versline iškreiptu būdu. Tokia situacija atsirado ne dėl žvejų verslininkų kaltės", - sako M. Rimeikis. Į klausimą, ar ministerija turi duomenų, kiek žuvų priekrantėje sugauna žvejai mėgėjai, koks jų sugautų žuvų kiekio santykis, palyginti su priekrantės verslininkais, Aplinkos ministerija atsakė, jog pagal Mėgėjų žvejybos įstatymą mėgėjų žvejybą jūroje reglamentuoja ir kontroliuoja ŽŪM. "Galime pasakyti, kad vidaus vandenyse žvejai mėgėjai sugauna apie 2 kartus didesnį žuvų kiekį, palyginti su versliniais sugavimais, tačiau mėgėjų žvejyba sukuria didesnę vertę. Pvz., studija, atlikta Airijoje, parodė, kad mėgėjų žvejyboje sugauta lašiša sukuria 25,5 karto didesnę vertę, lyginant su ekvivalentu verslinėje žvejyboje.

NUOMONĖ. Po kiekvieno mokslinio darbo verslinės žvejybos sąlygos tiek priekrantėje, tiek atviroje Baltijos jūroje padedant valdininkams ir politikams tik bloginamos”, - sako asociacijos vadovas Mindaugas Rimeikis.

Lietuvoje vien tik mokesčių žuvų ištekliams atkurti ir saugoti už tą patį sugautų žuvų kiekį žvejai mėgėjai sumoka 20 kartų daugiau.

Pvz., 2015 m. žvejai mėgėjai sugavo apie 3 000 t žuvų, žvejai verslininkai - 1 438 t. Tačiau už mėgėjų žvejybos leidimus žvejai mėgėjai sumokėjo į valstybės biudžetą 1,742 mln. Eur, už žvejybos kvotas žvejai verslininkai 2015 m. sumokėjo 74,1 tūkst. Eur", - rašoma Aplinkos ministerijos atsakyme "Vakarų ekspresui"

Nesiekia sunaikinti priekrantės žvejybos

Aplinkos ministerija į "Vakarų ekspreso" paklausimą, kodėl norima sunaikinti priekrantės verslinę žvejybą, turinčią ilgametes tradicijas, atsakė siekianti, kad žvejybos veikla padėtų kurti ilgalaikį aplinkosauginį, ekonominį ir socialinį tvarumą ir būtų suderinta su biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais. Planuojamais trimis Žuvininkystės įstatymo straipsnių pakeitimais nesiekiama uždrausti verslinės žvejybos Baltijos jūros priekrantėje. Rudens žuvų migracijos metu, nuo rugpjūčio 1 d. iki spalio 31 d., būtų draudžiama verslinė žvejyba 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių ir 1 km spinduliu nuo Klaipėdos uosto molų. Palyginti su tuo, kokie draudimai galioja dabar, draudimas 0,5 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių pailgėtų tik 2 savaitėmis.

Aplinkos ministerijos teigimu, dabartinis draudimas rudens neršto laikotarpiu prie Klaipėdos uosto molų žvejoti tik tinklais, kurių viršutinė dalis dėl plūdžių laikosi vandens paviršiuje (tinklai, kurių plūdės panirę nors 1 cm, nėra draudžiamas įrankis), neužtikrina nerštui migruojančių lašišų, šlakių, žiobrių, sykų apsaugos. Siūloma žvejybą riboti 3 kartus mažesnėje akvatorijoje (ne 3 km spinduliu, kaip siūlyta anksčiau, o tik 1 km), tačiau drausti ją bet kokiais žvejybos įrankiais.

Ministerijos duomenimis, kaimyninėje Latvijoje žvejyba Baltijos jūros priekrantėje bet kokiais žvejybos įrankiais draudžiama ištisus metus 2 km spinduliu nuo Ventos upės žiočių, 1 km spinduliu nuo Dauguvos, Salacos, Gaujos, Lielupės upių žiočių (žuvų migracijos laikotarpiu žvejyba draudžiama 3 km spinduliu nuo šių upių žiočių). Žvejyba ištisus metus draudžiama 200 m nuo bet kokio kito upelio ar kanalo, įtekančio į jūrą.

Aplinkos ministerija nurodo, kad ŽŪM užsakymu praėjusiais metais atlikto mokslinio darbo išvadose teigiama, kad žuvų būklė Lietuvos priekrantėje yra vertintina kaip bloga ir siūloma verslinės žvejybos intensyvumą šiose akvatorijose mažinti ne mažiau kaip trečdaliu, išskyrus grundalų žvejybą. Prioritetas galėtų būti taikomas intensyviausios verslinės žvejybos akvatorijoms. Intensyviausios verslinės žvejybos rajonai yra greta Klaipėdos ir Šventosios uostų. Jie užima 31 proc. visos priekrantės ploto, tačiau žvejybos intensyvumas juose sudaro 71,9 proc. visų žvejybos pastangų ir pagaunama 82,3 visų laimikių.

Aplinkos ministerija teigia, kad įstatymo projekte ir Vyriausybės išvadoje pateikti siūlymai atitinka mokslininkų rekomendacijas, o kompensacijos žvejams klausimą turi spręsti ŽŪM.

Žvejyba taptų efektyvesnė

"Mūsų nuomone, nustačius žvejybos reglamentavimą pagal Vyriausybės išvadoje pateiktus siūlymus trumpalaikis neigiamas poveikis žvejybos verslui būtų labai nežymus, o ateityje tikėtina, kad žvejų sugavimai padidėtų", - rašoma Aplinkos ministerijos atsakyme.

Aplinkos ministerija tikina, kad žvejybos draudimai prie upių žiočių daugelyje valstybių egzistuoja jau ne vieną šimtmetį. Žvejyba upių žiotyse ne padeda verslui, bet jį žlugdo. Nežvejojant upių žiotyse neršti migruojančių žuvų sankaupose praeivių žuvų ištekliai pagausėtų ir ilgalaikėje perspektyvoje žvejai jų sugautų daugiau tiek jūroje, tiek vidaus vandenyse.

Anot ministerijos atstovų, mokslininkų nuomone, sumažinus verslinės žvejybos intensyvumą Baltijos jūros priekrantėje, žvejai, naudodami tą patį įrankių kiekį, per tą patį laiką sugautų daugiau žuvų, t. y. žvejyba taptų ekonominiu požiūriu efektyvesnė.

Klaipėdos universiteto 2017 m. ataskaitoje teigiama, kad 2015 m. sumažėjus žvejybos intensyvumui Baltijos jūros priekrantėje, sugavimai per vieną dieną buvo gerokai didesni nei 2014 metais. Tai įrodymas, kad, optimizuojant žvejybos intensyvumą, galima pasiekti geresnių ekonominių rodiklių.

Įmonių, į kurių žvejybos barus pakliūva akvatorijos prie Šventosios ir Klaipėdos uosto molų, bendri sugavimai 2018 m. rugpjūčio-spalio mėnesiais siekė 16,8 t, iš jų 13,7 t sudarė menkės. Kadangi menkių žvejyba uždrausta, kitų žuvų šiuose žvejybos baruose būdavo sugaunama tik apie 3 t, todėl nustačius pasiūlytą žvejybos ribojimą net ir trumpalaikiai žvejybos įmonių ekonominiai nuostoliai būtų minimalūs.

ŽŪM pasisako prieš

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės skyriaus vedėja Adrija Gasiliauskienė sako, kad ministerija vienareikšmiškai gina priekrantės žvejų interesus. Neseniai vykusiame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje žemės ūkio ministras A. Palionis labai aiškiai išsakė savo nuomonę, jog nemato galimybės kompromisui dėl planuojamo įstatymu įteisinti draudimo. Giedrė Pupšytė, žemės ūkio ministro patarėja, teigia, kad viešai Seimo posėdžiuose išsakyta ministro nuomonė - šiuo klausimu Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų pozicijos kardinaliai skiriasi. Pastaroji ne kartą yra pasisakiusi prieš verslinės žvejybos Baltijos jūroje priekrantėje ir vidaus vandenyse draudimą. "Siūlomi apribojimai neparemti absoliučiai jokiais žuvų išteklių tyrimų duomenimis. Kadangi nėra realių duomenų, kad būtina imtis pačių griežčiausių priemonių, t. y. draudimo, manome, kad toks sprendimas gali būti nepagrįstas ir neproporcingas siekiamam tikslui. Todėl mes pasisakome prieš ir sieksime, kad būtų atlikti tyrimai, pateikti bent kokie nors duomenys ir jais remiantis atsižvelgiama į esamą situaciją", - sakė G. Pupšytė.

Pasak jos, ministerija pasisako už minėto Aplinkos ministerijos siūlymo tobulinimą ir kompromiso ieškojimą, kad nebūtų priimtas vienašališkas nepagrįstas sprendimas. Ministro patarėjos teigimu, kažkokie pakeitimai galbūt ir reikalingi, bet tikrai galima surasti variantą, kuris tiktų abiem pusėms.