Išmatavo užterštumą Klaipėdoje: štai kaip atrodo kietosios dalelės

Išmatavo užterštumą Klaipėdoje: štai kaip atrodo kietosios dalelės

21 600 kartų - tiek vidutiniškai per dieną įkvepia žmogus. Deja, Klaipėdoje susiduriama su oro užterštumo problemomis, o viena opiausių jų - kvapai šiaurinėje ir pietinėje miesto dalyse. Tad klaipėdiečiams kvėpuoti malonu ne visada. Deja, jų gyvenimą gali apkartinti ne tik smarvė.

Klaipėdos universiteto mokslininkų komanda atliko tyrimą, kuriame išanalizavo kietųjų dalelių mieste sudėtį, o rezultatus pristatė penktadienį Klaipėdos kultūros ir komunikacijų centro Parodų rūmuose surengtoje parodoje „.Kieta dalelė“.

„Mėginant suvaldyti taršą kietosiomis dalelėmis jų sudėties žinojimas gali leisti kur kas efektyviau taikyti taršos mažinimo priemones“, - įsitikinęs Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto Vandens transporto ir oro taršos laboratorijos vadovas, mokslo darbuotojas Paulius Rapalis. 

 

Kokia kietųjų dalelių sudėtis?

Tačiau „Vakarų ekspresui" jis aiškino, kad tyrimo metu nebuvo siekiama nustatyti, kokie uostamiesčio rajonai buvo užteršti labiausiai. „Labiau stengiamės suprasti taršos kilmę“, - paaiškino mokslininkas. Jis teigė, kad svarbu nustatyti ne tik kietųjų dalelių koncentraciją, bet ir tai, kas tas kietąsias detales sudaro.

Kalbėdamas Parodų rūmuose gausiai susirinkusiai klaipėdiečių auditorijai jis aiškino, kad mus neišvengiamai supa tam tikri elementai. Pavyzdžiui, gruntas ant žemės susideda silicio, kalcio, geležies aliuminio ir kitų elementų. Nukritęs ir sudžiūvęs medžio lapas - iš anglies. „Per tą pačią prizmę mes galime pažvelgti ir į kietąsias daleles. Jos taip pat turi savo sudėtį ir ji neretai padeda įžvelgti jų kilmę“, - aiškino P. Rapalis.

KU mokslininkai 4 uostamiesčio vietose ėmė mėginius, o 2 vietose buvo pakabinti prietaisai, kuriuose nusėdo dulkės kartu su kietosiomis dalelėmis.

„Surinkę šiuos mėginius nustatėme jų elementinę sudėtį. Kartu Jūros tyrimų institute galingų mikroskopų pagalba buvo padarytos jų nuotraukos“, - pasakojo P. Rapalis

Parodos dalyviai turėjo išskirtinę galimybę pažvelgti į fotografijas, kuriose užfiksuotos ore sklandančios kietosios dalelės.

„Kietųjų dalelių sudėtyje vyrauja silicis, aliuminis. Tam didelę įtaką daro dulkės, kurios pakyla nuo gatvių, asfalto, statybviečių, pastatų. Matome ir kalio, fosforo. Didelė tikimybė, kad tai yra augalinės kilmės medžiagos nuo išdžiūvusių medžio lapų, žolės, žiedadulkių. Yra ir retesnių metalų: cinko, švino. Todėl galime kalbėti ir apie tiesioginę žmonių įtaką. Pavyzdys - vietovės, kuriose yra intensyvus eismas. Jose generuojamas cheminis fonas, kuris susideda nuo tik iš medžiagų, kurios atsiranda degant kurui, bet ir iš tų medžiagų, kurios susijusios su automobiliais, pavyzdžiui, dyla detalės, stabdžiai, padangos”, - teigė P. Rapalis.

Paskelbtame Klaipėdos oro kokybės monitoringo žemėlapyje taršos kietosiomis dalelėmis zonos sutampa su judrių gatvių linijomis, pramoninėmis veiklos zonomis.

Situacija gerėja

KU Jūros tyrimo instituto chemikė-inžinienė Nadežda Lazareva kalbėjo, kad kiekvienas žmogus gali prisidėti prie oro taršos mažinimo. Ji pateikė ir pavyzdį: „Visų pirma, galima į svečių gretimą kiemą nevažiuoti savo asmeniniu automobiliu. Net ir toks mažas dalykas gali daryti įtaką”. 

N. Lazareva teigė, kad oro taršos situacija Klaipėdoje šiuo metu yra pagerėjusi.

„Praėjusiais metais 61 dieną buvo viršyta kietųjų dalelių leistina riba. Šiais metais tokių dienų suskaičiuota 21. Pastebėjome, kad buvo efektyviai šluojamos gatvės, tai galėjo daryti įtaką. Jei atsakingai buvo atliekami statybos darbai, užterštumas gali būti dar mažesnis”, - konstatavo ji. 

Pakvietė dėvėti kaukes

Klaipėdos judėjimo už ekologiją ir demokratiją atstovė Alina Andronova teigė, kad kiekvienas klaipėdietis gali prisidėti prie miesto gerovės, o taip pat ir taršos mažinimo.

„Mes patys galime keisti ir kurti savo miestą. Visi žinome. Kokie mūsų mieste šiuo metu yra situacija. Tai yra ekologinė ir demokratinė krizė. Bet nuostabu tai, kad mes buriamės, susipažįstame, atrandame savo stiprybę, kuriame ir keičiamės”, - kalbėjo A. Andronova.

Ji uostamiesčio gyventojus kvietė prisidėti prie bendruomenių inicijuotos akcijos - susibūrimo vietose nešioti respiratorius. „Taip galime skatinti aplinkinius keistis”, - kalbėjo ji. 

Dyzelinius autobusus keis elektriniai

Elektrinius autobusus gaminančios įmonės bendrovės įkūrėjas Alvydas Naujėkas teigė, kad protestai, kurie kyla Klaipėdoje dėl oro kokybės, pabodo, tad metas imtis priemonių, kaip išties mažinti taršą.

„Taigi, meno forma parodyti, kas vyksta, gali turėti daug didesnį efektą”, - apie kietųjų dalelių nuotraukų parodą kalbėjo jis.

Kitas žingsnis, anot jo, yra transporto tobulinimas. Anot jo, didžiausi teršėjai - šiuo metu mieste važinėjantys dyzeliniai autobusai. Nors žmonės, raginami prisidėti prie aplinkos tausojimo, skatinami rinktis ne asmeninį, o visuomeninį transportą, net jis, aiškino A. Naujėkas, atsakingas už maždaug trečdalį kietųjų dalelių mieste.

„Taigi, sukūrėme autobusą, kuris visiškai neteršia - nulis taršos, nulis emisijų. Pradėjome serijinę gamybą. Pirmieji autobusai gatvėse pasirodys gruodžio mėnesį. Aš manau, kad tai gera iniciatyva”, - dėstė jis.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder