Klaipėdoje planuoja naują mišką

Šį ir kitus su žaliuoju miesto rūbu susijusius klausimus miesto Tarybos Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai vakar aptarė su Kretingos miškų urėdijos urėdu Arūnu Samoška.

Politikai pageidautų, kad Girulių miškas atrodytų tvarkingesnis, jame netelkšotų balos, būtų mažiau šabakštynų. Svajojama, kad miške būtų sukurtas patogių takelių tinklas, kad žmonės galėtų vaikščioti po mišką nesibaimindami erkių.

"Manau, kad dabar mūsų Girulių miške trūksta jaukumo. Vokiečių laikais toje pačioje Girulių girioje buvo įrengtas parkas su takeliais, tilteliais, pavėsinėmis. Ar nebuvo miesto Bendrajame plane numatyta atkurti istorinį parką?" - teiravosi Laisvūnas Kavaliauskas.

A. Samoška priminė, kad pagal šiuolaikinius įstatymus miškas ir turi būti miškas, o ne parkas.

"Takeliai - gražu, bet viskas atsiremia į pinigus. Pavyzdžiui, dabar miestų miškams tvarkyti turime skirtus 50 tūkstančių eurų, kuriuos turėsime padalinti 6 savivaldybėms", - pasakojo urėdas.

Įstatymai riboja ir miškų sausinimą. Mat pagal šiuolaikinę tvarką galima atnaujinti nebent seną melioraciją, bet visiškai naujos įrengti nėra galima. Tiesa, išskyrus tuos atvejus, kai tiesiamas kelias.

"Dabar visi saugo bioįvairovę. Manoma, kad pelkė yra naudinga gamtai. Tad turime išlaviruoti ir tarp žmonių poreikių, ir tarp naudos gamtai. Bet, mano žiniomis, pelkynai Girulių miške yra nuošalesnėse vietose, kur žmonės mažai lankosi", - kalbėjo urėdas.

NORAI. Kai kurie politikai pageidauja, kad Girulių miškas būtų tvarkomas taip, kaip tarpukariu. Nuotraukoje - vaizdas į Girulių miške buvusį ežerą. Lietuvos jūrų muziejaus archyvo nuotr.

Jo nuomone, tokių pelkynų miške būtų mažiau, jei tiesiant kelius vandens pralaidoms būtų dedami didesnio diametro vamzdžiai. Dabar gi esą daugelis neįvertina, kad miške vanduo visada būna pilnas įvairių priemaišų, tad pralaidos greitai užsikemša.

"Vilnius ir Kaunas įsirengė miškuose vietas, kur galima kepti šašlykus, rengti piknikus, tad ar nebūtų galima ir Klaipėdos miškuose įrengti tokių žmonėms patrauklių vietų?" - teiravosi Algirdas Grublys.

Pasak A. Samoškos, norint specialius židinius ar laužavietes įrengti visiškai naujose vietose, reikėtų tikslinti miškotvarkos projektą. Bet esamose vietose, kur jau yra įrengtos sporto aikštelės, tokiai veiklai nebūtų priešinamasi.

"Reikėtų tik suderinti su mumis ir priešgaisrine gelbėjimo valdyba", - minėjo urėdas.

Komiteto posėdyje dalyvavęs vyriausiasis miesto architektas Almantas Mureika užsiminė, kad Savivaldybė planuoja sodinti keliasdešimt hektarų naujo miško.

"Tai turėtų būti kaip kompensacija už mieste iškirstus medžius. Planuojama pasodinti tris kartus daugiau medžių nei buvo iškirsta", - minėjo A. Mureika ir prašė miškininkų, kad jie pasvarstytų ir patartų, kur tikslingiau tai daryti.

Su urėdu buvo sutarta, kad valdininkai savo ruožtu pateiks miškininkams sąrašą, kurias vietas miesto miške reikėtų kruopščiau prižiūrėti. Tačiau miškininkai priminė, kad medžių išvartas bus galima pašalinti nebent žiemą, nes paukščių perėjimo metu to daryti negalima.

Kretingos miškų urėdija Klaipėdoje prižiūri per 1 050 hektarų miško.