KLR bylinėjasi dėl žemės nuomos teisių pripažinimo

KLR bylinėjasi dėl žemės nuomos teisių pripažinimo

Lapkričio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė palankų sprendimą ieškovės AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) naudai. Šio teismo sprendimas mėnesį dar gali būti skundžiamas.

KLR bylinėjosi su Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriumi ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialu. Tretieji asmenys šioje byloje buvo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracija.

KLR direktorius Alvydas Butkus teigė, kad ginčas kilo dėl vieno prie KLR nuomojamos teritorijos esančio žemės sklypo. Bendrovei teko kreiptis į teismą, kad šis pripažintų, jog bendrovė teisėtai jį nuomojasi. Teisminis procesas tęsėsi ne vienerius metus.

10,31 aro dydžio sklypą prie Danės krantinės šalia Kruizinių laivų terminalo, t. y. patį jo kampą, KLR anksčiau nuomojosi iš Uosto direkcijos. Bendrovei jis svarbus turint omenyje ateityje planuojamą užstatymą. Uosto direkcijai to lopinėlio žemės nereikėjo, nes jame nebūtų kraunami kroviniai ar remontuojami laivai. Jos požiūriu tas sklypas buvo nenaudojamas. KLR kreipėsi į direkciją, kad sklypas būtų "išimtas" iš uosto teritorijos ir perduotas miesto Savivaldybei. Direkcija sutiko. Bendrovė tarėsi su Savivaldybe, kad toliau nuomosis tą sklypą. Tačiau Vyriausybės nutarimu jis buvo perduotas ne Savivaldybei, o NŽT.

"Taip išėjo, kad mes patys inicijavome sklypo perdavimą, o paskui jo netekome. Kreipėmės į Nacionalinę žemės tarnybą prašydami, kad mums ir toliau jis būtų nuomojamas kaip ir iki tol, nes esame jo naudotojai. NŽT manė, kad turi būti konkurso būdu sudaroma nauja nuomos sutartis. Teko bylinėtis. Bandėme susitarti ir pasirašydami taikos sutartį", - pasakojo A. Butkus.

Toks Vyriausybės nutarimas

"Iš pradžių valstybinės žemės patikėtinė buvo Uosto direkcija. Kai ji perdavė tą sklypą miestui, tada jo patikėtine tapo NŽT. KLR reikėjo persirašyti nuomos sutartį jau su NŽT. Pastaroji atsisakė nuomoti todėl, kad tame sklype nėra pastatų. KLR teigė, kad pati nuomos sutartis nebuvo nutrūkusi, tik pasikeitė patikėtinis, o NŽT laikėsi pozicijos, kad sutartis nutrūko. Tai ir buvo ginčo esmė. Pagal Civilinį kodeksą, jeigu pasikeičia valstybinės žemės patikėtinis, nuomininkui nuomos sutartis galioja toliau. Savivaldybė rengė detaliuosius planus, bet ji nebuvo to sklypo nei patikėtinė, nei savininkė, todėl ir buvo tik trečiasis asmuo", - teigė Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Gružienės teigimu, apie 10 ha teritorija aplink minėtą sklypą Vyriausybės nutarimu yra perduota patikėjimo teise valdyti Klaipėdos savivaldybei, išskyrus tą žemės sklypuką, kurio naudojimo teisė Uosto direkcijai buvo nutraukta 2013 metais. Jis perduotas ne Savivaldybei, kaip visa likusi teritorija, o NŽT.

"Savivaldybė tiek ir tėra susijusi, kad visą aplink žemę vado ji, o tą mažą lopinėlį - NŽT", - sakė Žemėtvarkos skyriaus vedėja. Paklausta, kodėl taip nutiko, R. Gružienė atsakė, kad taip Uosto direkcija buvo parengusi Vyriausybės nutarimą. Beje, visą žemę, jeigu nėra atskiro Vyriausybės nutarimo, valdo NŽT.

"Mes manome, kad NŽT neturėjo nutraukti žemės nuomos sutarties, nes ir Civilinis kodeksas, ir Žemės įstatymas numato, kad pasikeitus žemės nuomotojui, valstybinės žemės nuomos sutartis lieka galioti. Kitas klausimas, ar šiuo atveju būtų naudingomis sąlygomis sudaryta ta nuomos sutartis, nes uosto žemės nuomos sutarties sąlygos yra žymiai griežtesnės nei likusios valstybinės žemės dalies. KLR tiesiog norėjo, kad būtų palikta galioti valstybinės žemės nuomos sutartis", - aiškino Žemėtvarkos skyriaus vedėja.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder