Pramogos - ant kapinių?

Pramogos - ant kapinių?

Dešimčiai metų tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB "Keberiokšt“ pasirašyta sutartis dėl vandens pramogų Trinyčių tvenkinyje organizavimo supriešino bendruomenę ir valdžią. Praėjusią savaitę įvykusioje diskusijoje į Savivaldybės ir verslininkų daržą skriejo nebe akmenys, o rieduliai.

Kur dėsis paukščiai? Ar atrakcionai ir vandenslydis planuojamas ant kapinių? Kodėl Savivaldybė prieš nutardama įkurti verslininkus Trinyčių tvenkinyje nesikalbėjo su bendruomene? Tokių ir kitokių klausimų lavina pasipylė penktadienį vykusioje įvairių sričių profesionalų ir bendruomenės susitikime.

Valdininkai nepasirodė

Sukviesti specialistai, bendruomenių ir UAB "Keberiokšt" atstovai diskutavo apie vandens pramogų reikalingumą. Pastarieji tapo situacijos įkaitais - trys jaunuoliai, neseniai sukūrę naują įmonę ir laimėję Savivaldybės paskelbtą konkursą pramogoms Trinyčių tvenkinyje teikti, turėjo atlaikyti kritikos ir pasipiktinimo laviną.

"Esame vienas iš iks skaičiaus dalyvių, kurie pateko į galutinį konkursą. Žinau, kad buvo daug daugiau norinčių ir ne mes sugalvojome šitą paslaugų projektą. Tai yra iš Savivaldybės, todėl dabar esame statomi prieš faktą", - sakė vienas iš UAB "Keberiokšt" atstovų Arūnas Budreckas.

Susirinkusiuosius stebino tai, jog posėdyje nepasirodė Savivaldybės atstovai. Esą šie atsikirto, jog susitikimas turi politinį atspalvį, o planai bus pristatyti jau šią savaitę, viešo pristatymo metu.

UAB "Keberiokšt" direktorė Lina Budreckaitė tvirtino, jog Trinyčių tvenkinyje planuojamas vandenslydis neturėtų pakenkti niekeno gerbūviui.

"Skaičiuojame, jog užimsime 250 kvadratinių metrų tvenkinio ploto. Vienos trasos ilgis apie 200 metrų, bus sumontuotos dvi tokios trasos. Jos yra ypač ekologiškos – varomos elektra, nenaudojamos jokios motorinės priemonės ir nekenkiama vaizdui, mikroklimatui ar krantui", - sakė L. Budreckaitė.

Pramogos ant kapinių?

Istorikas Dainius Elertas susirinkusiesiems aiškino, jog Trinyčių tvenkinį reikėtų vadinti Malūno tvenkiniu, kuriam aptarnauti 15 amžiuje jis ir buvo pastatytas. Kiek vėliau aplink telkinį buvo įsikūrę net 4 dvarai, kurių dalis sovietmečiu sunyko.

"Ten būta ir kitos veiklos. Šalia skirto ploto yra kapinaitės, tą vietą dar būtų galima patikslinti, kadangi medžiagos yra. Mano žiniomis, dalis jų buvo sunaikinta tiesiant Mokyklos gatvę", - įdomų faktą atskleidė D. Elertas.

Vietos vertingumą pažymėjo ir ornitologas Julius Morkūnas, kuris buvo atlikęs tvenkinio monitoringą.

"Tvenkinyje yra gausiausia rūšinė įvairovė Klaipėdos mieste – tiek vandens, tiek sausumos rūšių. Nors ypatingų retenybių nėra, čia gyvena laukiai, didžiosios antys, gulbės, nendrinės vištelės, rudagalviai kirai, mažosios ir didžiosios krakšlės, kikiliai, karveliai ir kiti paukščiai", - vardijo J. Morkūnas, pridūręs, jog netoliese planuojamų pramogų medžiuose taip pat gyvena šikšnosparnių kolonija.

Be visa to specialistas atkreipė dėmesį, jog tvenkinyje gyvena ausuotasis kragas - rūšis, kuriai visiškai neįprasta gyventi miesto vietovėse.

"Niekas nežino, kokia bus įtaka. Gal kragas pasitrauks. Nuolatinis trikdymas gali turėti neigiamos įtakos, o jei be vandenlenčių bus siūlomos ir tokios pramogos, kaip pasiplaukiojimai, tai gali trikdyti gyvūnus", - tikino ornitologas, pridūręs, jog kai kurios rūšys gali ir pasitraukti.

Suteka kanalizacija?

Šalia Trinyčių tvenkinio gyvenanti bendruomenės atstovė Lina Šimkutė neslėpė apmaudo, jog prieš suplanuojant vandens pramogas nebuvo pasitarta su visuomene.

"Parką norėtųsi matyti kitokios dvasios - čia galėtų būti gėlynai, skulptūros, karalienės Luizės dvasia. Pramogos taip pat galėtų būti, bet ne tokios agresyvios", - svarstė gyventoja, aiškinusi, jog daugelis vietos gyventojų nepritaria pateiktiems planams, todėl Savivaldybė turėtų ištaisyti klaidą ir susitarti su bendruomene.

Daug diskusijų kilo ir dėl planuojamų vandens pramogų mėgėjų saugumo - daugelio diskusijos dalyvių įsitikinimu vanduo tvenkinyje yra itin nešvarus, esą ten suteka net kanalizacija.

UAB "Keberiokšt" atstovai stebėjosi tokiomis gyventojų žiniomis - esą atlikti nepriklausomi vandens tyrimai įrodė, jog jokios ribinės vertės nėra peržengiamos.

Ne ką mažiau klausimų kilo ir dėl pačių lankytojų - vieni domėjosi, kur pramogų teikėjai tikisi sutalpinti visus atvažiuojančius automobiliais ir kas galės naudotis pramogomis.

Nors papildomų aikštelių įrengti neplanuojama, aiškėja, jog bent vandenslydžio pramoga nebus labai pigi - panašias pramogas siūlantys šiauliečiai už vieną pračiuožimą prašo 5 eurų.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder