Šv. Jono bažnyčios vietos archeologiniai tyrimai truks dar porą metų

„Viskas atsiremia į pinigus. Įvairiais skaičiavimais, jų reikia 17–18 mln. eurų. Liuteronų bendruomenė jau pradėjo aktyviau ieškoti rėmėjų Vokietijoje, ieško fondų, bet kol kas tik kalbos“, – BNS sakė Klaipėdos miesto vicemeras Arvydas Cesiulis.

Jo teigimu, savivaldybė savo namų darbus yra padariusi, priėmusi reikalingus sprendimus.

Pasak vicemero, artimiausias darbas – nuspręsti, ką daryti su atkastais buvusios bažnyčios pamatais.

„Jeigu nebūtų antros koronaviruso bangos, jau būtume surengę gruodį rimtą diskusiją, kaip toliau elgtis. Ko gero, sausį siauresniame rate su archeologais, architektais, projektuotojais sėsime prie nuotolinio stalo šnekėtis“, – tvirtino A. Cesiulis.

Anot jo, šiemet tikimasi parengti bažnyčios bokšto atstatymo techninį projektą.

Pernai Klaipėdos universiteto mokslininkai pradėjo archeologinius kasinėjimus teritorijoje, kur stovėjo Šv. Jono bažnyčia.

Archeologės Raimondos Nabažaitės teigimu, kol kas atlikta maždaug trečdalis darbų: atidengti bažnyčios bokšto, sienų pamatai, juose išmūryti šeši kontraforsai, dvi vidaus kolonos, dvi puskolonės, nežinomo mūrinio priestato pamatai šiaurinėje bokšto dalyje (iki 1854 m. gaisro), šildymo sistema, grindinio likučiai, kapų vietos.

„Surinkome įvairių XVI–XX amžių radinių – ir iš nugriautos bažnyčios, ir patekusių čia iš kitur“, – teigė ji.

Archeologės tvirtinimu, kol kas atkasti tik buvę statinio pamatai, gilesni tyrimai nedaryti.

„Jeigu pinigai nebūtų problema, šiais metais būtų galima užbaigti visą dalį atidengiant bažnyčią, tuos likusius 60-70 proc., o kitais metais būtų galima iškelti kapus ir ištirti kultūrinį sluoksnį iki įžemio“, – sakė R. Nabažaitė.

Anot jos, dalį atkastų radinių būtų galima eksponuoti.

„Esame aptikę XX amžiaus pirmos pusės naują įrengtą grindų šildymo sistemą. Ji tikrai verta eksponuoti, kai bažnyčia bus pastatyta, tai gali būti dangoje, po stiklu. Manau, kad ištyrus bažnyčią atsiras elementų, kurie nėra tiesiogiai pamatai, ant kurių atsistos naujas bažnyčios pastatą“, – sakė archeologė.

Šv. Jono bažnyčios su bokštu atkūrimo Klaipėdoje projektą Seimas yra pripažinęs svarbiu valstybei. Jo teigimu, šios bažnyčios su bokštu atkūrimas ne tik grąžintų Klaipėdos senamiesčiui sakralinės erdvės pojūtį, bet ir prisidėtų prie kultūros infrastruktūros ir viešosios erdvės išplėtimo bei taptų svarbiu kultūros paveldo turizmo traukos centru.

Numatoma Klaipėdos senamiesčio centrinėje dalyje, Turgaus gatvėje, iki 2027 metų gruodžio 31 dienos atstatyti originalaus dydžio ir formos Šv. Jono bažnyčią su bokštu.

Pirminiais skaičiavimais, bendra projekto vertė – 16,8 mln. eurų.

Šv. Jono bažnyčia būtų pirmoji iš sugriautų Antrojo pasaulinio karo metais atstatyta bažnyčia Klaipėdoje.

Klaipėdos evangelikų liuteronų bendruomenė dabar neturi maldos namų, pamaldos vyksta tam nepritaikytose patalpose - buvusiame klebonijos pastate.

Ketinama atkurti bažnyčią su 75 metrų aukščio bokštu – taip, kaip ji atrodė po 1856–1858 metų rekonstrukcijos. Tuomet maldos namai rekonstruoti po gaisro.

1944 metais Šv. Jono bažnyčia apgadinta karo veiksmų, sovietų valdžia jos neleido restauruoti. Apleista bažnyčia stovėjo apdegusiomis sienomis ir apgadintu stogu. Jos sienos imtos ardyti, o plytos ruošiamos antriniam naudojimui. Po kelerių metų griuvėsiais virtęs pastatas buvo galutinai nugriautas.