Antradienį vykusioje Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos, Klaipėdos savivaldybės bei Turizmo sektoriaus verslo atstovų susitikime aštrių diskusijų netrūko - kai kurie verslininkai jaučiasi tarsi sovietinėje realybėje - kai statistika ir tikrovė skiriasi.
Turistų daugėja
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė praėjusių metų situaciją įvardijo puikia. Ji pasidžiaugė, kad Lietuvai pavyksta pritraukti naujų viešbučių, kurie su savimi atsiveda savo lojalių klientų.
"Turizmas yra pamotės vaikas - labai sudėtinga. Lietuvoje tiek daug pozityvo, bet aplink girdime tik apie negatyvą. Vietiniai žmonės leidžia sau ilsėtis, netaupo paslaugoms. Ypač emigrantai leidžia sau išleisti daug. Jie skiria daug dėmesio sveikatinimo paslaugoms", - sakė E. Šiškauskienė.
Tuo pačiu ji sukritikavo Lietuvos valdžią, kuri iš biudžeto šalies rinkodarai skiria vos 375 tūkst. eurų. Beje, tikimasi įvykdyti Turizmo departamento restruktūrizaciją, kuris turėtų tapti Viešąja įstaiga. Pasak viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentės, naujas rinkodaros padalinys turėtų aktyviau ir lengviau vykdyti komercinę veiklą.
SUSIRĖMĖ. Susitikimo metu susirėmė dvi nuomonės - anot mero Vytauto Grubliausko (kairėje), pastaruoju metu senamiestyje žmonių netrūksta, o su turizmu verslą susijusį verslą vystantis Gintautas Bertašius įžvelgia tuštėjantį miestą ir verslui itin skaudžiai kertantį sezoniškumą, kurį kiti šalies miestai sugebėjo pažaboti. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centro (TKIC) duomenimis, praėjusiais metais vien jame apsilankė 121 tūkst. turistų iš 69 pasaulio šalių. Didžiąją dalį sudarė turistai, atvykę kruiziniais laivais. Jų praėjusiais metais uostamiestį aplankė 63, o metais anksčiau - 51.
Turistų skaičius padidėjo per 10 tūkst. Didžiausi srautai fiksuoti iš Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lenkijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų, Prancūzijos, Rusijos, Šveicarijos ir Estijos. Be to, praėjusiais metas maždaug pusės milijono turistų srauto sulaukė Lietuvos jūrų muziejus ir Delfinariumas.
Tarptautinė viešbučių užsakymo internetu svetainė Booking.com praėjusiais metais taip pat fiksavo didesnį turistų skaičių Klaipėdoje. Daugiausiai nakvynių užsisakė patys lietuviai, tačiau vidutiniškai daugiausiai už nakvynę sumokėjo vokiečiai (vid. 77 Eur už nakvynę). Palyginimui, lietuviai vidutiniškai už nakvynę mokėjo 50,5 Eur, o rusai - 51 Eur.
Miestas tuščias?
Susitikime dalyvavęs miesto meras Vytautas Grubliauskas priminė "Mėlynojo proveržio 2030 m." strategiją, į kurią yra įtrauktas ir turizmas. Jo manymu, uostamiestis eina tinkama kryptimi.
"Kiek liko Klaipėdoje žmonių? Bet ar žmonės išvažiavo tik iš Klaipėdos? Aš nesu separatistas ir nesvarstau Krymo scenarijaus praplėsti miesto teritoriją 15 kilometrų į Rytus. Tada gyventojų skaičius padidėtų iš karto per 20-30 tūkstančių. Ten gyvena nemažai klaipėdiečių", - sakė V. Grubliauskas.
Meras palietė Palangos oro uosto skrydžių temą, kuri pastaruoju metu itin diskutuojama. Pasak pajūrio miesto vadovo, Savivaldybė tuo klausimu aktyviai dirba jau nuo 2011-ųjų metų.
"Skrydžių pasirinkimo gama rodo, kad nuėjome teisinga kryptimi. Tai išjudino rinką. Dabar baigiasi trejų metų etapas ir prasideda naujas. Vėl kalbamės. Procese savivalda rodo aiškią iniciatyvą tęstinumo užtikrinimui. Finansavimas baigiasi, bet kryptys lieka. Tie, kurie kritikuoja, turėtų išgirsti realius kaštus, kiek skiriama kompanijų pritraukimui. Mūsų planuojamas prisidėjimas, 200 tūkstančių eurų, yra lašas jūroje", - tikino miesto meras.
Jo teigimu, pastaruoju metu senamiestyje žmonių netrūksta - penktadienį ar šeštadienį kartais net automobiliui pastatyti nėra vietos.
Tačiau visiškai kitokios nuomonės laikosi "Michaelson boutique Hotel" viešbučio direktorius Gintautas Bertašius. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų turizmo komiteto atstovas miesto valdžiai išsakė aštrią kritiką.
"Yra politinė ir verslo realybė. Toks jausmas, kad grįžau į sovietinę realybę, kai statistika ir realybė skiriasi. Senamiestis yra tuščias. Bitės visur skraido, o medaus neturime. Birštonas sezoniškumo neturi. Mes turėdami oro uostą, autostradą, nuostabų regioną, kuris nuostabesnis negu Druskininkai ir Birštonas, esame tušti. Kodėl? Mano replika nėra pikta - ji skaudi ir pergyvenanti", - sakė G. Bertašius.
Jis ragino įdėti daugiau pastangų turizmo vystymui.
"Žiemą, vasarą, pavasarį tuščias miestas. Turizmo sezonas neturi būti du mėnesiai. Nėra taip, kad galime sukaupti lašinius per du ar tris mėnesius, iš kurių po to gyvensime ir maitinsime savo įmones. Turizmo sektoriuje robotizacija neįmanoma. Per turizmą galėtume sukurti daugiau darbo vietų. Reikia vienybės. Politikai dieviškosios galios niekas nesuteikė", - pridėjo verslo atstovas.
Tiesa, emocijoms nurimus tiek politikai, tiek verslo atstovai sutarė dar šiais metais sėsti prie bendro stalo ir ieškoti receptų spręsti minėtas problemas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą