Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos ir leidimų departamento Klaipėdos skyrius nusprendė, kad poveikio aplinkai vertinimo (PAV) dėl grunto kaupimo minėtoje vietoje atlikti nereikia, nors prieš tai buvo priėmęs priešingą sprendimą.
Kodėl pakeitė nuomonę?
"Iš pradžių turėjome nepakankamai informacijos. Dokumentų rengėjas UAB "Sweco Lietuva" paprašė persvarstyti atrankos išvadą. Tada sukvietėme visus - ir dokumentų rengėjus, ir Uosto direkcijos atstovus, visų subjektų - Klaipėdos visuomenės sveikatos centro, Savivaldybės, gaisrininkų, kultūros paveldosaugos atstovus. Susitikimo metu buvo atsakyta į visus mums iškilusius klausimus. Išsiaiškinome, kad bus vežamas tik švarus I ir II klasės smėlis, kuris tinkamas ir paplūdimiams papildyti, ir statybų reikmėms. Todėl ir pakeitėme nuomonę. Mūsų išvada, kad PAV nereikia, skirta tik pačiam to smėlingo grunto sandėliavimo procesui. Net PAV įstatyme nėra numatyta, kad sandėliavimui turi būti atliekamos PAV procedūros, mūsų to paprašė patys užsakovai", - aiškino minėto departamento Klaipėdos skyriaus vedėjas Mindaugas Vaišvila.
Kol kas dar nėra išspręsta, kaip gruntas bus gabenamas iki jo sandėliavimo aikštelės. Jeigu gruntas iki aikštelės bus plukdomas baržomis ir dėl to reikės gilinti akvatoriją, kad jos galėtų priplaukti, tada reikės PAV procedūrų.
Brangus dalykas
Uosto direkcijos Plėtros ir akvatorijos priežiūros departamento direktorius Vidmantas Paukštė prisipažino, kad direkcija iki šiol nesielgė kaip tikras ūkininkas, nes visas iškastas gruntas buvo plukdomas ir gramzdinamas jūroje, išskyrus iki AB "Klaipėdos nafta" naudojamų krantinių iškastą smėlį, atnešamą iš jūros. Pastarasis buvo naudojamas Girulių ir Melnragės paplūdimiams papildyti išpilant 7-8 m gylyje. Per pastaruosius 10 metų vien tik paplūdimiams papildyti Uosto direkcija išpylė daugiau kaip 1 mln. kub. m tokio smėlio.
"Mes norime iš anksto būti pasiruošę sandėliuoti smėlingą gruntą, kuris yra tinkamas statybos darbams. Jį ketiname naudoti naujai formuojamai teritorijai ir galbūt krantinių teritorijoms užpilti", - sakė V. Paukštė.
Pasak jo, bėda ta, kad arti Klaipėdos nėra didelių smėlingų karjerų. Aplink uostamiestį vyrauja karjerai, kurių viename geriausiu atveju yra iki 200 tūkst. kub. m smėlingo grunto. O Jurbarko rajone vyrauja karjerai, kurių viename gali būti iki 30 mln. kub. m smėlio.
"Naujai teritorijai formuoti reikalingi šimtai tūkstančių kubinių metrų grunto. Tokio kiekio fiziškai mes negalėtume atsivežti iš Klaipėdos rajono, tad tai kainuotų labai brangiai. Roterdamo išorinis uostas buvo formuojamas iš jūros purškiant smėlingą gruntą ir formuojant sausumą. Žinodami uosto pietinės dalies perspektyvas ir tai, kad bus statomos naujos krantinės, kurioms reikės formuoti teritorijas, norime pradėti kaupti tą gruntą jau dabar, sandėliuoti specialiai tam skirtoje 6,6 hektaro ploto teritorijoje. Ji yra Kairių gatvėje, šalia užteršto grunto aikštelės. Teritoriją mes išvalysime, iškirsime krūmus, aptversime. Tai tikrai nebus didelis ir sudėtingas darbas", - kalbėjo V. Paukštė.
Paklaustas, iš kur bus imamas tas smėlingas gruntas, jis atsakė, kad jo yra gana daug į pietus nuo Kiaulės Nugaros, ir gylis ten labai mažas. Nemažai jo yra ir išoriniame laivybos kanale.
Šiemet, ko gero, kaupiamojo smėlingo grunto aikštelėje dar tikrai neatsiras, nebent kiltų didžiulė audra ir uoste atsirastų daug smėlio, kurį tektų išvalyti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą