Lėšų pertekliaus niekada neturėjome, bet svarbiausia - meilė savo darbui: kiekvienas kolektyvo narys atsakingai prižiūri savo kolekciją. Viską, ką galime padaryti savo rankomis, tą ir darome. Tačiau mūsų botanikos sodui labai trūksta automobilių stovėjimo aikštelės - žmonės dabar vargsta, stato automobilius šalikelėje, trukdo eismą. Aikštelė buvo numatyta perspektyviniuose planuose, bet universitetui dabar neužtenka lėšų net studijoms. Norėtųsi miesto savivaldybės prašyti pagalbos...
Kas jus labiausiai liūdina mieste?
Man labiausiai gaila, kad praradome tokį gražų poilsio parką. Dabar tai - asocialių žmonių buveinė, nesaugi vieta. Norėtųsi, kad parkas atsigautų, kad jame matytume žaidimų aikšteles, kad veiktų pačių sukurtas atrakcionų parkas, o ne tas triukšmingas, atvežtinis.
Kadangi šiaurinė miesto dalis vis labiau urbanizuojama, labai norėčiau, kad atgimtų senasis istorinis Tauralaukio parkas, kur kadaise lankėsi net Prūsijos karalius su šeima. Manau, čia daug investicijų nereikėtų - tik išvalyti, sutvarkyti takelius, ir būtų jaukus dar vienas Klaipėdos kampelis. Čia labai gražus kraštovaizdis su upės slėniu, todėl nereikėtų urbanizuoti šios teritorijos, o palikti ją rekreacijai.
Taip pat norėčiau, kad būtų atnaujinti ir seni miesto skverai. Reikėtų pasodinti jaunesnių augalų, kadangi senieji nebeturi tokio grožio. Man asmeniškai yra pabodę matyti tas tuopas, kurios nuolat pūkus leidžia. Pabodo ir liepos. Juk yra gražių, įdomių medžių, kuriais galėtume papuošti miestą.
Mūsų Lietuvos medelynuose yra medžių, kuriuos galėtume įsigyti ir pasodinti mieste, bet ne - mes važiuojame į Lenkiją, Nyderlandus, Vokietiją, ir mokame už medelį tūkstančius litų. Atveža plataną ar tą pačią liepą, pasodina ir atrodo, kad čia jau stebuklas.
Kuo mieste džiaugiatės?
Labai džiaugiuosi, kai prie kokio daugiabučio pamatau išpuoselėtą aplinką. O suskausta, kai prie kitų namų nešienaujama žolė auga... Manau, kad čia nereikia laukti savivaldybės malonės, savo gyvenamąją vietą privalome patys susitvarkyti, o ne kažkam skambinti. Botanikos sode, kur praeina tiek ekskursijų, tiek žmonių, net apsirikusi nerandu šiukšlės, nes švarioje vietoje nekyla ranka šiukšlinti. O apleistoje? Vienas numetė, kitas, tai kodėl aš negaliu? Taip ir auga kalnai šiukšlių. Mes privalome patys būti savo aplinkos šeimininkais, o kai yra šeimininkas, būna ir tvarka.
Labai džiaugiuosi kai kurių mokyklų požiūriu į gamtą. Pavyzdžiui, Tauralaukio pagrindinė mokykla, "Žemynos" gimnazija labai dažnai pas mus ateina patalkininkauti, ir už tai gali pasiimti medelių bei pasodinti savo teritorijoje. Šį rudenį gimė "Verdenės" pagrindinės mokyklos bendruomenės iniciatyva apsodinti medeliais Šv. Kazimiero bažnyčios šventorių. Labai džiaugiausi žiūrėdama, kaip mokiniai medelius sodino. Aš tikiu, kad vaikas, pasodinęs medį, niekada jo nelauš.
Ar turite kokių nors didelių investicijų nereikalaujančių pasiūlymų miesto žaliųjų erdvių planuotojams?
Žinote, pas mus labai dažnai atvažiuoja žmonės ir klausia, ar negalėtų įsigyti medelio ir jį pasodinti mūsų sode atžalos gimimo ar panašiomis progomis, bet mūsų sodo teritorija ribota. Taigi manau, kad landšafto architektai galėtų mieste atrasti erdvę, kurioje įsikurtų, tarkim, Petrų, Povilų gojeliai ar alėjos. Ten ir po daugelio metų žmogus atvykęs su vaikais ar anūkais galėtų pasididžiuoti, kad čia auga jo garbei pasodintas augalas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą