Jos savininkų, tarp kurių - ir dr. Karlas Šroteris (Carl Schroter), dėka įmonę žinome kaip ne vieną dešimtmetį Klaipėdą garsinusį chemijos fabriką "Union".
IŠLIKO. "Union" sandėliai prie Danės yra išlikę iki šiol.
Žymiausias XIX a. Klaipėdos istorijos metraštininkas Johanas Zembrickis, aprašydamas beatsirandančią tuometinio Mėmelio "industrinę veiklą", pažymėjo, kad po trumpai veikusių geležies liejyklos, vatos ir rėmų fabriko, mašinų gamybos įmonės uostamiestyje buvo pristatytas tikras chemijos pramonės novatorius - klijų, juodų dažų ir kitų chemijos produktų fabrikas. Tai buvo garsaus Vokietijos Štetino miesto chemijos fabriko "Union" filialas. Už savo produktus per daugiau nei 50 gyvavimo metų "Union" filialas Klaipėdoje buvo apdovanotas ne vienos parodos diplomais, auksiniais ir sidabriniais medaliais.
Verslo vairininkai - vokiečių pramonininkai
Iš tikrųjų "A. Scharfenorth &Co" gamyklą dabartinio Ščecino (Lenkija) verslininkai perėmė 1872 m. XIX a. pabaigoje visų rūšių trąšas gaminusi akcinė bendrovė "Union" jungė skirtingus gamybos padalinius ne tik Štetine, bet ir prie Berlyno. Karaliaučiuje Klaipėdos "Union" fabrikas gamino tomamilčius, sieros rūgštį, o iš jos - superfosfato trąšas. Klaipėdos universiteto dėstytojas istorikas Julius Žukas nurodo, kad "Union" gamykla 1894 m. pagamino 12,4 tūkst. tonų trąšų ir 57 tūkst. tonų sieros rūgšties.
1899-1900 m. gamyklos produkcija jau siekė apie 36 tūkst. tonų trąšų, tačiau amžių sandūroje kilęs didelis gaisras beveik sunaikino "Union", nes sudegė ką tik pastatyti nauji pastatai ir įrengimai (sieros rūgšties ir superfosfato cechai, sandėliai). Bendrovę išgelbėjo tai, kad sumanūs savininkai visą turtą buvo laiku apdraudę.
KLESTĖJO. Tarpukario Lietuvoje Karlo Šroterio (Carl Schroter) vadovaujamos "Union" chemijos gamyklos superfosfatas buvo paklausi prekė, tad fabriko neištiko giminingų įmonių "Proschwitky &Hofrichter" gamyklos Štetine ar padalinių Heiligense prie Berlyno likimas. Jos ekonominės depresijos metais buvo priverstos užsidaryti.
1906-aisiais buvo rekonstruotas ir toliau plečiamas sieros rūgšties cechas, beveik pusė milijono markių investuota į kitas patalpas ir įrenginius, o gamyklos darbininkų skaičius siekė 300.
Prieš I pasaulinį karą, 1908-aisiais, "Union" grupės fabrikai pagamino 192,9 tūkst. t produkcijos už 14,5 mln. markių, iš jų beveik 100 tūkst. tonų (64 tūkst. t superfosfato, 34 tūkst. t amonio superfosfato ir 2,5 tūkst. t tomamilčių) - mūsų uostamiestyje. Tiesa, Klaipėdos pramonės galimybes stabdė vėluojantis geležinkelis, didelė ir nuolatinė Karaliaučiaus konkurencija, rytinėms provincijoms nepalanki Vokietijos ūkio politika.
Ryšiai nusitiesė po visą pasaulį
"Union" chemijos gamykla Klaipėdos uostą pavertė tikrai tarptautiniu - fosfatai, sieros rūgšties amonis buvo iškasenos, kurias reikėjo įsivežti iš tolimų kraštų - Afrikos, Ispanijos, Sicilijos, Norvegijos, JAV ar net Australijos ir Okeanijos. Mėmelis pirmą kartą tapo priklausomas nuo tarptautinės politikos - XIX a. pabaigos JAV-Ispanijos karas kuriam laikui sutrikdė žaliavų tiekimą, jas brangino, ir, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, gamykla apskritai turėjo sustabdyti visą gamybą.
Nepaisant didelės konkurencijos su Anglijos ar Olandijos gamintojais, Klaipėdoje pagamintos trąšos buvo konkurencingos Žemaitijos ir visos Lietuvos rinkoje, prisidėjo prie šių kraštų žemės ūkio suklestėjimo.
Todėl 1927 m., jau nepriklausomoje Lietuvoje, buvo nuspręsta atnaujinti ir modernizuoti chemijos fabriką - vėl pradėtas gaminti Lietuvos rinkai skirtas prekiniu ženklu "Pingvinas" pažymėtas superfosfatas ir kitos trąšos, sieros rūgštis.
Fabriko, tarpukariu vadovaujamo dr. K. Šroterio, padėtis agrarinėje Lietuvoje buvo ne tokia ir bloga. Iš mineralinių fosfatų ir sieros rūgšties pagamintas superfosfatas buvo paklausi prekė, per metus šalyje jo būdavo parduodama per 75 tūkst. t. O jam giminingos įmonės, pavyzdžiui, "Proschwitky &Hofrichter" gamykla Štetine ar padaliniai Heiligense prie Berlyno, buvo priversti užsidaryti Didžiosios ekonominės depresijos metais.
Galiausiai "Union" akcijų paketas atiteko Berlyno bendrovei "Kokswerke und Chemische Fabriken AG", kuri dabar visame pasaulyje žinoma kaip farmacijos koncernas "Schering AG".
Industrinio paveldo likučiai
"Union" fabrikas rūpinosi ir savo estetika, ypač vaizdu keliaujantiems Dange - juk fabrikui priklausė keturi šimtai metrų upės krantinės. 400 m ilgio molas leisdavo prie pat bendrovės priplaukti ir jūriniams laivams. Įmonės teritorijoje stovėjo apie dvidešimt pastatų, o septyni suglausti fachverkiniai sandėliai galais užstojo neišvaizdų gamybinį kiemą. Virš fabriko kilo aukštas kaminas ir aušinimo rezervuarai.
1938 m. Klaipėdos cheminių produktų fabriką vėl aplankė nelaimė - sudegė pagrindinis pastatas, patirta keli šimtai tūkstančių litų nuostolių. Po karo, 1947-56 m., vietoj "Union" veikė superfosfato fabrikas "Artojas", o dabar pastatus Artojo gatvėje naudoja įvairūs smulkaus verslo atstovai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą