Aidas Kaveckis: "Moralinė grąža - svarbiausia"

Aidas Kaveckis: "Moralinė grąža - svarbiausia"

Galimybių ir poreikių balansas. Aš nenoriu daugiau, nei galiu padaryti.

Ar esate iš tų žmonių, kurie labai daug dirba, ar iš tų, kurie sugeba gerai organizuoti kitų darbą?

Tinka abu variantai, - šypsosi. - Be to, aš nepataisomas optimistas. Ir visada siekiau, kad mano aplinkos žmonės - šeima, darbuotojai, būtų laimingi ir viskuo patenkinti.

Esate empatiškas vadovas.

Stengiuosi. Tėvai man įskiepijo, kad būti pasipūtusiam - negražu. Kai esi atviras, nuoširdus, - ir tave darbuotojai geriau supranta. Nebėra to nereikalingo atotrūkio, kuris kenkia bendravimui ir darbui. Kita vertus, aš reiklus vadovas. Versle, darbe kitaip negali būti.

Sakoma, kas nerizikuoja, tas negeria šampano. Arba rizikuoja tas, kuris nežino, ką daro. Kaip yra jūsų atveju?

Įsigydamas Friedricho pasažą ir investuodamas į jį didelius pinigus rizikavau. Prieš rekonstrukciją čiagi buvo visiškas užkampis. Nusipirkęs šią vietą kokią savaitę sėdėjau ir stebėjau, kas vyksta. Per dieną užsukdavo vidutiniškai 17 žmonių. Bet po pusmečio jau aiškiai mačiau pasažo viziją. Kartu su architektais, dizaineriais ėmėmės rekonstrukcijos.

Jei lyginsime investiciją ir grąžą, - pastaroji tikrai nėra didelė. Tačiau moralinė grąža man daug svarbesnė.

Kokios jūsų vertybės?

Sąžiningumas. Sau, verslo partneriams. Pasisakau prieš užkulisines derybas. Būdamas sąžiningas gaunu dvigubą grąžą. Ir žmonės tai įvertina. Kartais tas įvertinimas yra svarbesnis nei banko kreditas. Pinigai yra labai svarbūs. Su jais lengva siekti tikslų. Tačiau jie tikrai ne viskas.

Pasažas nėra pagrindinis mano verslas. Investavau į jį todėl, kad labai myliu savo miestą. Nuoširdžiai norėjau išgražinti mūsų Klaipėdą ne tik dėl čia atvykstančių svečių iš užsienio, bet ir dėl pačių miestiečių. Netgi tas koncertinis ciklas "Pasažo vasara" atsirado ne šiaip sau. Buvau visiškai nusivylęs, kai sužinojau, jog neva dėl sunkmečio nekentės tokie puikūs mūsų miesto renginiai kaip Džiazo festivalis ir Jūros šventė. Todėl pritariau Renginių centro direktoriaus Mariaus Tumšio minčiai pasaže organizuoti gyvo garso koncertus, kurie nors šiek tiek klaipėdiečiams kompensuotų švenčių deficitą.

Friedricho pasažas yra mano kūdikis, kurį aš padovanojau Klaipėdai. Planuoju mieste įkurti dar keletą vietų su mūsų ženklu ir toliau gražinti miestą.

Esate bandęs įvairių verslų. Minėjote, jog kartą visiškai bankrutavote.

Kartu su nepriklausomybės paskelbimu prasidėjo visi tie kooperatyviniai verslai. Taigi ir man norėjosi išbandyti. Neslėpsiu, ėmiausi tokios veiklos, kur galėjau tikėtis, kaip liaudyje sakoma, ilgesnio pinigo. Keletą metų prekiavau juodaisiais metalais. Vėliau įsigijau kolūkį Kretingos rajone, turėjau lentpjūvę. Medienos verslu verčiausi taip pat kelerius metus. Iš pradžių viskas ėjosi puikiai, tačiau šio verslo pabaiga nebuvo sėkminga. Mano verslo partneriai vokiečiai apgavo mane - nesumokėjo pinigų. Nesąžiningų aferistų tuomet netrūko. Bankrutavau. Viską reikėjo pradėti nuo nulio.

Kitas tokiu atveju plaukus nuo galvos nusirautų.

O kam juos rauti? Juk skauda. Nesėdėjau kampe ir neverkiau, maždaug per pusmetį persiorientavau į kitą verslą. Turėjau kontaktų užsienyje, tad pradėjau žemės ūkio verslą: ėmiau prekiauti grūdais, baltyminėmis žaliavomis - pašarais paukščiams ir kiaulėms. Šiame versle sėkmingai dirbu jau 12 metų. Tai yra mano pagrindinis verslas.

Gal jums nesvarbu, kokio verslo imtis? Tiesiog renkatės pelningesnį?

Ne. Pavyzdžiui, medienos versle aš nesijaučiau gerai. O pašarai - irgi maistas. Tai gana artima specifika mano baigtiems mokslams. Šiame versle esu labai kruopštus.

Studijavote maisto pramonę?

Baigiau Prekybos mokyklą, įgijau virėjo - konditerio specialybę. Buvo 1989-ieji, kai barmeno, virėjo profesijos buvo vienos populiariausių. Atrodė, kad atsivers visi keliai...

Stovint prie puodų?

Ir stovėjau. Atlikau praktiką sovietmečiu legendiniame restorane "Banga". Teko ruošti ir karštus, ir šaltus patiekalus. Šią specialybę neatsitiktinai pasirinkau - mėgstu gaminti. Kai turiu laiko, ir šiandien šeimai pagaminu ką nors skanaus.

Jūsų žmona Daina - Friedricho pasažo komercijos direktorė. Nesunku dirbti kartu?

Su Daina - lengva. Ji mano verslo sėkmės garantas. Dėl to, kad ji mane visada ir visur palaikė, dėl nieko nepriekaištavo, man viskas lengvai ir ėjosi. Mes kartu jau 20 metų.

Kokių turite silnybių?

Man patinka "Mercedes" markės automobiliai.

Kaip leidžiate laisvalaikį?

Turiu "Harley-Davidson" motociklą, mėgstu pasivažinėti iki Palangos. Turiu katerį, kartais paplaukioju. Tačiau didžiausią pasitenkinimą jaučiu ne poilsiaudamas, o dirbdamas. Dirbu 16 valandų per dieną.

Turite du paauglius vaikus. Mokote juos verslo pagrindų?

Gabrielė ir Aidas puikiai analizuoja verslo situaciją. Kompiuterinėse sistemose jie stebi, kurios prekės juda, kurios ne. Jiems tai įdomu, nes jie supranta, kad ateityje bus šio pasažo savininkai. Jie klausia manęs, iš ko susideda pelnas, iš ko - mokesčiai ir panašiai. Dukra mielai prisideda prie dizaino kūrimo.

Ką manote apie sunkmetį?

Reikia jau nustoti kalbėti apie tą sunkmetį ir pradėti tiesiog dirbti. Yra begalė veiklos Klaipėdoje. Tik netingėk dirbti. O tiems, kurie labai verkia, reikėtų pažiūrėti - gal jie tik tai ir tedaro.

Krizės sąvoka yra neaiški. Visi tarsi laukia, kad ji po metų kitų ims ir baigsis. Ir vėl viskas bus kaip buvę. Aš manau, kad taip nebus. Ir tos ribos, kada ji pasibaigs, mes nė nepajausime. Todėl jau šiandien reikia gyventi kitaip.

Ar prieš kelerius metus mes galėjome pagalvoti, kad turėsime Lietuvoje tiek statybininkų? Dabar kas antras žmogus, kuris moka įkalti vinį, yra statybininkas. Taip neturi būti. Tie žmonės, kurie laukia, kol pasibaigs krizė ir jie vėl eis mūryti, neturėtų laukti. Manyčiau, kad jiems reikėtų persiorientuoti. Keisti požiūrį ir profesiją. Taip, kaip anksčiau, nebebus. Prasideda nauja era.

Neseniai buvau vienoje kolegų kavinėje. Interjeras darytas prieš 10 metų, ta pati padavėjų apranga, tas pats meniu. Toks abejingumas niekada nesulauks atsako iš žmogaus. Tam, kad žmonės pas tave ateitų, reikia labai pasitempti. Dauguma verslininkų susispaudžia kiek tik gali, kad kaip nors ištemptų sunkmetį, o plėtros planus atideda geresniems laikams.

Manote, dabar metas plėtrai?

Taip. Šiandien optimaliais kaštais galima pasiekti norimą rezultatą - dar prieš metus padaryti menkiausią smulkmeną kainavo keliskart brangiau. Paslaugos ir kainos santykis dabar jau atitinka vienas kitą. Dabar yra labai palankus metas formuoti lojaliam, patikimam kolektyvui, kuris vertina savo darbo vietą.

Šiuo metu ne tik normalizuojasi darbdavio ir darbuotojo santykiai, bet ir formuojasi naujos verslo, darbo santykių vertybės.

 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder