Rasa Vilkienė: laiminga ir be karūnos
Rasa Vilkienė: laiminga ir be karūnos

Nedaug trūko, jog šiuo metu sporto klubui "Klaipėda gym" vadovaujanti Rasa Vilkienė galėtų didžiuotis kadaise laimėta "Mis Lietuva" karūna. Deja, tąsyk, prieš 19 metų, titulas atiteko kitai gražuolei. Tačiau likimas Rasai vis dėlto visomis prasmėmis buvo dosnus. Jauna moteris neslepia patyrusi ir skaudžių išgyvenimų, ir sėkmės skonį.

Išskirtine energija trykštanti Rasa teigia niekada nenuleisdavusi rankų. Todėl šiandien ji - puiki dviejų dukrų: Evos ir Esmiros mama, mylima žmona, populiari dviračių sporto trenerė - yra laiminga ir be karūnos.

Su šia gyvenimo džiaugsmą spinduliuojančia 36 metų moterimi kalbamės apie likimo dovanas, jo vingius, grožį, praeitį, ateities lūkesčius ir, žinoma, sportą. "Daug dirbu", - šypsosi lieknutė Rasa, vos ne kasdien dviračiu nuvažiuojanti apie 100 kilometrų.

Kaip nutiko, jog tais gūdžiais 1991 metais, kai tau sukako vos 17 -ika, ryžaisi dalyvauti konkurse "Mis Lietuva"?

Vaikystėje buvau liekna, aukšta, neįtikimai smulkaus sudėjimo. Todėl laikiau save negražia ir nemadinga. Tais laikais tokios merginos kaip aš nebuvo laikomos seksualiomis ar populiariomis. Eidama į mokyklą neretai mūvėdavau dvejas pėdkelnes, kad tik atrodyčiau storesnė. Devintoje klasėje, kai mano bendraamžių krūtys jau "reikalavo" padoraus dydžio liemenėlės, man jos, deja, dar toli gražu nereikėjo. Žodžiu, turėjau dėl ko žliumbti, - šypsosi.

O dalyvauti konkurse "Mis Lietuva" mane įkalbino vienos draugės, kuri rengėsi važiuoti į tą konkursą, mama. Turėjau būti, na, tokia lyg ir palaikomoji komanda. Apie jokius laurus tikrai negalvojau. Džiaugiausi, kad galiu dalyvauti įdomiame šou, repetuoti, mokytis elegantiškai atrodyti, tobulai vaikščioti. Tais laikais tai buvo naujutėlė, šviežia ir nepaprastai viliojanti pramoga. Vos išprašiau iš tėvų tuos 3000 rublių, kuriuos turėjau sumokėti už galimybę siekti karūnos. Iš Klaipėdos mes vykome keturios; į finalą patekau tik aš.

Kokios naudos tau davė šis konkursas?

Po šio konkurso gavau neįtikimą pasiūlymą nusifilmuoti užsienyje "Coca cola" reklaminiame klipe. Tačiau svarbiausia buvo tai, jog išbandžiusi savo jėgas ant scenos atsikračiau kompleksų. Suvokiau, kad esu graži. Kad turiu gerbti ir vertinti save tokią, kokia esu. Supratau, kaip svarbu yra siekti išsilavinimo, ugdyti asmeninį ir dvasinį pasaulį.

Po to dvejus metus užsienyje ragavai manekenės duonos.

Taip. Dirbau Rumunijoje. Pristatinėjau drabužių kolekcijas, dirbau fotomodeliu. Per tuos dvejus metus Lietuvoje situacija pasikeitė iš esmės. Galų gale ir aš pati ėmiau labiau suvokti, ko noriu. Baigiau kirpėjų - vizažistų kursus ir užsiėmiau šia veikla.

Ištekėjau. Tačiau vos po dviejų santuokos metų tapau jauna našle. Nenorėčiau daug kalbėti apie tai, nes ši plačiai nuskambėjusi nesmagi istorija suteikė man daug skausmo. Jis buvo nušautas. Tais laikais tokių žiaurių atvejų pasitaikydavo. Metus po vyro mirties jaučiausi lyg apsvaigusi. Lyg pasiklydęs vaikas miške. Nežinojau nei ką galvoti, nei į kurią pusę eiti.

Tačiau prabėgus vieneriems metams, mamos bendradarbė laikraštyje pamatė skelbimą: "Reikalinga sporto klubo administratorė". Deja, netrukus pasidomėjusi mano pavarde, ir mano vyru, klubui vadovaujanti moteris man pareiškė: "Deja, jūsų nepriimsime". Ir vis dėlto mane priėmė. Man paskambino pats sporto klubo "Forma" savininkas Antanas Sadauskas ir paaiškino, jog vadovė šiek tiek išsigando: pagalvojo, maža kokių pažinčių galiu turėti... Savininkas manęs atsiprašė, ir ten dirbau ketverius metus.

O kodėl nuėjai į sporto klubą? Juk galėjai ir toliau gražinti moteris.

Esu atsakinga. Bet kokio darbo imdamasi jį atlieku iki galo. Esu dirbusi ir pardavėja, stengdavausi nė vieno žmogaus neišleisti ko nors nenusipirkusio. Jei jau žmogus apsilankė sporto klube, jis turi išeiti su abonementu. Kodėl sporto klubas? Mane visada traukė grožis. Be to "Forma" tuomet buvo neregėtas reikalas. Tai buvo pirmasis ir tuomet vienintelis toks modernus sporto klubas visame Pabaltijyje. Pas mus lankydavosi daug sporto pasaulio žvaigždžių, tokių kaip Š. Marčiulionis. Dirbti ten atrodė prestižiška.


Spėju, kad sporto klube ir susipažinai su savo antruoju vyru?

Taip. Sporto salėje. Jei kas nors būtų pažinties pradžioje pasakęs, kad jis bus mano vyras, nieku gyvu nebūčiau patikėjusi. Esu smalsi moteris. Kai anketoje pamačiau gimimo datą, pasakiau sau: "Jis gi toks jaunas! Nieko nebus. Tikrai ne man." Aš ir šiaip buvau atsargi. Gerbėjų netrūko, bet prieš nuspręsdama tekėti norėjau būti tikra, kad būsimasis vyras bus geras visomis prasmėmis. Dar prie karsto kadaise sau pasakiau: "Geriau jau ištekėsiu už neturtingo studento, tačiau už tokio žmogaus, kuris bus su manimi dieną naktį."

Tai būsimasis vyras Tadas Vilkas ir buvo studentas?

Tuo metu, kai susipažinome, jis studijavo. Jam nebuvo nė devyniolikos. Po metų nusprendėme susituokti. Anyta ir pati skatino mus tuoktis. Vis sakydavo, kad aš žinau pinigo vertę. Nebijau darbo. Nenuostabu, juk kiekviena motina nori savo vaiką atiduoti į geras rankas.

Ir nauja šeima ėmė kurti naują verslą?

Sporto klubą "Baltoji vilkė" įkūrėme vyro tėvų patalpose. Į jį investavome visas savo santaupas, o patys net dvejus metus gyvenome mažame kambarėlyje pas uošvius. Verslas sekėsi neblogai. Tai buvo iš esmės moterims skirtas sporto klubas, kuriame buvo aerobikos ir jogos treniruotės. Pas mus pradėjo veikti ir grožio salonas. Vėliau viena po kitos gimė dukrytės. Pirmoji - Eva. O po metų keturių mėnesių netyčia vėl pastojau. Tačiau kai verslui sukanka 7 metai, ne vienam tenka rinktis: arba plėstis, arba užsidaryti ir mąstyti ką nors naujo. Taip atsitiko ir mums. Plėstis, rekonstruoti neturėjome galimybių. Todėl savo "Baltosios vilkės" veiklą sustabdėme. Ir kaip tik tuomet mane pakvietė padirbėti samdoma vadove ir trenere sporto klube "Eola". Taigi aš su visais 10 - 12 metų patirtį turinčiais treneriais ėmiau dirbti ten. Štai šiame klube aš pirmąkart ir įdiegiau disko dviračių aerobiką sporto salėje. Iki tol Vakarų Lietuvoje sportuoti salėje važiuojant dviračiais galimybių nebuvo. Mat vieno dviračio kaina svyruoja nuo 1000 dolerių iki 1000 eurų.

Tačiau neretai nutinka taip, kad savo darbą gerai išmanantys profesionalai neilgai išsėdi samdomo darbuotojo kėdėje.

Taip ir atsitiko. Atsisveikinusi su "Eola" pasitariau su vyru, ir jis mane paakino vėl imtis savo verslo. Jis sakė: "Tave žmonės myli kaip žmogų, vertina kaip trenerę, kodėl gi tau vėl nepabandžius?". Taigi prieš metus, nors ir daug kas mus gąsdino krize, išsinuomavome patalpas "Klaipėdos" viešbutyje ir atidarėme savo sporto klubą "Klaipėda gym". Visada sakydavau, kad ką nors užsidirbti galima tik dirbant. Krapštydamas nosį nieko nepasieksi, taigi pardavėme savo automobilius ir investavome į dviračius. Samdyti žmonių nebuvo iš ko. Visus savo klientus "užsidirbau" turėdama po 4-5 treniruotes per dieną. Neretai per dieną nuvažiuodavau po 100 km. Būdavo, kai po tokio krūvio negaliu naktį užmigti, nes beprotiškai gelia kojas. Bet... Sporto klube prie dviračių sukūriau specialų disko apšvietimą. Tai dariau dėl grožio, jaukumo bei žmogaus jausenos. Apkūnus žmogus sportuodamas prietemoje gali jaustis daug laisviau ir nekompleksuoti dėl savo formų.

Tikriausiai dauguma disko dviračių aerobikos klienčių yra moterys?

Apie 60 procentų - moterys. Neneigsiu, čia reikia ištvermės. Mūsų vyrai lietuviai yra gerokai palepę... O moterys - ištvermingos. Be to, jos nuolat turi rūpintis savo grožiu. Visas moteris raginu ne tik sportuoti, bet ir domėtis savimi, mityba. Kiekvieną savaitę stebiu, kokie vyksta pokyčiai. Visus savo klientus labai myliu.

O už ką tave myli tavo klientai?

Stengiuosi jiems pateikti moderniausius sportavimo būdus, kad treniruotė būtų linksma ir įdomi. Važiuodama dviračiu savo moterims pasakoju: "Mes dabar miname į kalną, apačioje yra skardis, o dešinėje - krioklys. O dabar važiuojame tiesiu keliu su mažais kalniukais." Mano treniruotėse lyg spektaklyje yra pradžia, pagrindinis įvykis ir kulminacija. Jas moterys vadina spektakliu, kuriame jaučiasi lyg tam tikrus vaidmenis atliekančios aktorės. Viena sportuojanti moteris man sakė: "Tokia rami pasidariau. Anksčiau buvau pikta, po penkis kartus per dieną vyrui skambindavau, kur yra ir su kuo. Dabar man vyras skambina, kur aš esu." Sportas suteikia energijos bet kokiai veiklai, pasitikėjimo savimi. Nekalbant apie gražėjančias formas ir pagerėjusią sveikatą.

Kiek kilogramų galima numesti sportuojant dvi savaites?

Atsikračius vos 500 gramų - jau pasiekimas. Tai, kas greitai numetama, gali būti ir labai greitai priaugama. Neraginu moterų kuo greičiau numesti svorio. Sportuojant formuojasi raumenys, todėl keičiasi apimtys - jos mažėja, o kūno svoris krenta lėčiau.

Papasakok apie Jūros šventės metu organizuojamą šventę.

Liepos 30 d., penktadienį, ir liepos 31 d. šeštadienį, Klaipėdoje vyks šventė, skirta sportui neabejingiems žmonėms. Prie "Klaipėdos" viešbučio 17.30, 19.30 ir 21.30 val. lauke moterims vyks atviros "Disko bike" treniruotės. Vyrai savo jėgas galės išbandyti stumdami štangą. Šeštadienį Atgimimo aikštėje 10 val. ryto vyks kvėpavimo gimnastikos treniruotė, 11 ir 12 val. vyks "Disko bike" treniruotės, o 13 val. prasidės stalo teniso turnyras. Norinčius dalyvauti kviečiame registruotis. Norime pasakyti žmonėms, jog Jūros šventės metu laiką galima leisti ne tik sėdint ant suoliuko su alaus bokalu.

Sidebar placeholder