Taip jau sutapo, kad visi mano verslai išties susiję su mada. Prekiavau drabužiais, avalyne, baldų aksesuarais, dabar užsiimu interjeru. Labai aiškiai matau, kaip glaudžiai susijusios aprangos ir interjero madų tendencijos. Madinga drabužių spalvų paletė po neilgos pauzės išplinta ir interjero sprendimuose.
Kaip apibūdintumėte savo stilių?
Aš laisvo oro direktorius. Niekam neįsipareigojęs. Neturiu viršininko, kuris iš manęs reikalautų kokios nors "uniformos". Todėl darbe labiausiai mėgstu vilkėti neformalų kostiumą: švarką ir kelnes, pasiūtus iš skirtingų audinių. Dažnai mūviu džinsus. Noriu jaustis komfortiškai.
Ar apsivilktumėte, pavyzdžiui, ką nors gėlėto?
(Šypsosi) Kodėl ne? Vasarą apsirengiu linksmai. Laisvalaikiu. Ypač atostogų metu. Turiu šortus su beveik nuogomis merginomis. Juos pirkau Italijoje. Ant jų išpieštos "superinių" figūrų merginos, tai tie šortai labai patinka vyrams. Visi prašo manęs juos parduoti, - juokiasi.
Ar sezoniškumas veikia spalvų pasirinkimą?
Žiemą mėgstu juodą spalvą. Italų mados kūrėjai sako, kad juoda yra karališka spalva. Visiems gyvenimo atvejams. Dar sakoma, kad visos spalvos ir yra juoda. Beje, manau, kad tai labai vyriška spalva.
Kiek kainuojantis drabužis jums yra per brangus?
Man patinka Koko Šanel posakis: "Brangu yra tik tai, ko negali įpirkti." Neseniai perskaičiau Tomo Dž. Stenlio knygą "Milijonieriaus mąstymas", kurioje jis, mokslų daktaras, logiškai ir matematiškai įrodė, kad pirkti brangius daiktus pigiau. Jis suskaičiavo, kiek centų kainuoja vienas pigių ir vienas brangių batų apsiavimas. Suskaičiavo "amortizaciją", priežiūrą. Taigi brangius, bet gerus batus jūs dėvite nepalyginamai ilgiau. Amerikoje, pavyzdžiui, yra kelios labai brangių batų firmos, kurios gamina klasikinius iš mados beveik neišeinančius batus. Pora kainuoja apie 500-600 dolerių. Bet, pasikeitę padus, juos, be juokų, galėtumėte dėvėti apie dešimt metų.
Kai kurie žmonės sako, jog vardiniai drabužiai nėra jau tokios geros kokybės. Sako: "Ai, aš čia pirkau tokį ar kitokį, bet nieko gero." Tikriausiai jie nėra turėję tikro vardinio drabužio. O jis ilgai nepraranda aukštos kokybės, net neišeina iš mados. Jis tarsi limpa prie kūno, nenusibosta.
O kuriam prekės ženklui teikiate pirmenybę?
"Armani", "Gucci" ir "Dolce & Gabbana". Jei perku dalykinius drabužius - kostiumus, kelnes, švarkus, - tai renkuosi "Armani" arba "Gucci". Laisvalaikio apranga - iš "Dolce & Gabbana"kolekcijų.
Sakoma, kad Lietuvoje dauguma drabužių, avalynės, aksesuarų orientuoti į vidutinės klasės pirkėją, todėl sunku rasti ką nors originalaus. Sutinkate?
Ne. Lietuvoje yra visko tiek daug, kad, manau, greitai "perspjausime" ir Milaną, ir Paryžių. Ypač Vilniuje gausu parduotuvių, prekiaujančių įvairiausių vardinių markių prekėmis. Čia galima aptikti netgi tokių "brendų", kokių sunku surasti tokiuose megapoliuose kaip Niujorkas ar Londonas. Į sostinę suvažiavę užsieniečiai jau stebisi: "Kaip tokiame mažame miestelyje gali būti tiek visko daug? Kas visa tai išperka?"
O kur jūs pats apsiperkate?
Esu patriotas. Iš idėjos daugiau perku Lietuvoje. Kodėl turėčiau duoti uždirbti kokiam nors prancūzui? Manau, vardinių drabužių kainos tiek užsienyje, tiek Lietuvoje yra panašios. Dažniausiai apsiperku vienoje pamėgtoje parduotuvėje Lietuvoje; joje galima rasti beveik visus žinomiausius prekės ženklus.
Ar turite savo drabužių dizainerį?
Neturiu. Turiu tik karčios patirties. Dukart gyvenime siuvausi, ir dukart dingo noras tai daryti toliau. Abu kartus siuvausi kostiumus. Abu kartus - labai nesėkmingai.
Ar jūs su kuo nors konsultuojatės aprangos klausimais?
Su pardavėjais arba parduotuvių savininkais. Jie yra patys geriausi konsultantai. Beje, mados sufleriai yra ir naujausių kolekcijų bukletai. Juos pavartęs gali puikiausiai susidaryti savo nuomonę apie tai, kas madinga, tarkime, šį rudenį. Lankydamasis užsienyje pagal seną įprotį kaskart nusiperku "Voque" žurnalą.
Kodėl tiek nedaug vyrų rūpinasi atrodyti stilingi?
Tikriausiai todėl, kad jų prioritetai kiti. Ir pinigų stinga. O galbūt siauras akiratis. Dauguma vyrų atrodo taip, kaip gali.
Pakalbėkime apie detales. Jūsų požiūriu, kokia vyro apranga yra neskoninga?
Gana baisiai atrodo kelnės, užtemptos iki pažastų. Gariūniškas nutįsęs megztinis. O jei dar nuo tokio vyriškio trenkia prakaitu... Tuomet apie jokį stilių nė neverta kalbėti.
O kokia moteris jums atrodo nepatraukliai?
Mini sijonėlį ir vos krūtinę dengiančią palaidinukę vilkinti apkūni dama. Atleiskite, bet atrodo negražiai, - šypsosi. - Ypač nesmagu žiūrėti, kai taip apsirengusi moteris dar bando vaidinti esanti jaunatviška ir gracinga, - šypsosi. Daugiausiai tokių tenka išvysti Anglijoje. Galvoju - ką jos nori išgąsdinti? - šypsosi.
Kokie yra jūsų mėgstamiausi aksesuarai?
Laikrodis ir diržas.
Manote, vyrui nereikia puoštis?
Aš esu iš tų vyrų, kuriems puošmenos turi būti funkcionalios.
Kaip žiūrite į metroseksualus?
Jei domėjimasis savo išvaizda tampa gyvenimo būdu, tai, manau, jau psichologinė problema. Normaliam dirbančiam ir kuriančiam žmogui tiesiog laiko neužtenka būti metroseksualu, - šypsosi.
Ar darotės manikiūrą, dažote plaukus?
Manikiūrą darausi ir manau, kad šiuolaikiniam vyrui tai privalu. Tas pats, kas kirptis plaukus. Plaukų nedažau, bet neatmetu tokios perspektyvos. Prisimenu, anksčiau savo restorano padavėjus raginau skustis pažastis. Jie labai piktinosi tuo: "Mes ne kokie gėjai!" O kuo čia dėta pakraipa? Juk tai elementari higiena.
Jūsų mėgstamiausias posakis?
Neskubėk, ir būsi paskutinis, - juokiasi.
Gyvenimo credo?
Išeidamas iš šio pasaulio turi jį palikti gražesnį nei radai.
Koks žmogus jums atrodo stilingiausias?
Mano dukra, - šypsosi. - Ji turi grožio ir skonio talentą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą