Nors pernai šalies keliuose kasdien vidutiniškai įvyko po dešimt avarijų, kurių metu buvo sužalotas žmogus ir po vieną žuvo, tai - gana nedideli skaičiai palyginus su netolima praeitimi.
Skaičiai daug mažesni už tuos, kurie išprovokavo sąvoką "karas keliuose".
Vakar išplatinti Susisiekimo ministerijos duomenys rodo, jog 2009 metais Lietuvos keliuose užregistruota 26,3 proc. mažiau žuvusiųjų nei per 2008-uosius (atitinkamai 368 ir 499), sužeista beveik 23 proc. mažiau žmonių (4484 ir 5818). Beveik perpus sumažėjo eismo įvykių, kuriuos sukėlė neblaivūs eismo dalyviai (2009 m. - 288, 2008 m. - 508).
Be to, įvyko beveik tūkstančiu mažiau eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės (2009 m. - 3 844, 2008 m. - 4796), o palyginus pernykščius skaičius su 2005-aisiais, šių įvykių užregistruota beveik 3 tūkst. mažiau, o žuvusiųjų - daugiau nei perpus (2005 m. - 760).
Teigiama, kad tokių rezultatų padėjo pasiekti ne vienas, o visas kompleksas veiksmų.
"Lietuvos keliuose 2009 metais žuvo mažiausiai žmonių nuo 1965 metų, tačiau dabar keliuose važinėja apie 2 milijonus transporto priemonių, o 1965 metais - keliasdešimt tūkstančių", - sakė susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.
Jis išskyrė kelias priemones, kurios, jo nuomone, lėmė padėties keliuose pasikeitimą į gerąją pusę: avaringumo mažinimas vadinamosiose juodosiose dėmėse, kryptingas žmonių švietimas su žiniasklaidos, įvairių organizacijų ir net bažnyčios pagalba - taip esą buvo suformuota neigiama nuomonė apie vadinamuosius "kelių erelius".
E. Masiulis taip pat sakė, jog prie geresnių rezultatų ženkliai prisidėjo sėkmingiau organizuojamas kelių policijos darbas.
"Ir, aišku, sugriežtėjusi atsakomybė už kai kuriuos padarinius. Ypač tiems žmonėms, kurie eismo įvykius sukėlė būdami neblaivūs", - pasakojo ministras.
Tiesa, vos išplatinus praėjusių metų statistiką, atsirado manančiųjų, kad visus "nuopelnus" derėtų priskirti sunkmečiui. Per pastaruosius metus emigravo nemažai tautiečių, dėl sumažėjusios lietuvių perkamosios galios ženkliai krito automobilių ir degalų pardavimai - esą šių skaičių mažėjimas yra proporcingas mažėjančių nelaimių keliuose atžvilgiu.
Tai, pasak E. Masiulio, tik tikrovės neatitinkančios kalbos.
"Manau, kad kalbant reikėtų remtis faktais. Pavyzdžiui, didžiausia emigracija buvo 2006 metais, o ir automobilių skaičius Lietuvoje nuo to laiko sumažėjo labai neženkliai", - sakė jis.
Emigraciją, pasak ministro, su dabartine situacija galima sieti nebent tuo, kad iš užsienio grįžę lietuviai parsiveža teigiamų vairavimo pavyzdžių, kuriuos taiko ir gimtinėje.
Valdas PRYŠMANTAS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą