Šiandien atlikėjai ne tik drąsiai lipa ant scenos, bet ir užsimojo uostamiestyje pirmą kartą surengti "Kanų" festivalį, kurio metu, rugpjūčio 6 dieną, skambės klaipėdiečių ir žymių Lietuvos bardų ar tik "besiplunksnuojančių" talentų kūryba.
"Su Prancūzijos Kanų miestu nieko bendro neturime. Nebent polinkį į meną, - sakė grupės dainų kūrėjas Gintarius Petkus. - Sakoma, tušti puodai garsiai skamba. Mes savo indą - kaną - pripildėme gražių gėlių."
Užmiršta antrą posmą
Atlikėjų penketukas: Rita Andriulionienė, Vilija Gruodytė-Šeputienė, Gintarius Petkus, Edita Miravičiūtė, Ramūnas Šeputis yra geriausi draugai, vienas kitą pažįstantys nuo studijų metų. Kadaise jie buvo bendrakursiai - Klaipėdoje krimto lietuvių literatūros ir režisūros mokslus. Tik Gintarius įgijo kitą, anglų filologo ir pedagogo, specialybę.
Grupės moterys šiandien dirba pedagogėmis Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje. O Vilija ir Ramūnas taip pat yra ir Pilies teatro aktoriai.
"Iš pradžių grodavome prie laužo, savame ratelyje. Ilgą laiką nebuvo Gintariaus, kuris gyveno užsienyje. Kai jis grįžo į Klaipėdą, toliau grojome prie laužo ir supratome, kad mums visai neblogai sekasi. Taigi nusprendėme pasirodyti viešai", - pasakojo Vilija.
Pirmasis koncertas buvo skirtas pedagogams. Na, o sulaukusi puikių įvertinimų, grupė nusprendė tęsti koncertus ir rodytis platesniam publikos ratui.
Kaip gimė toks originalus grupės pavadinimas - "Antro posmelio klubas"? Atlikėjai juokaudami pasakojo, kad kartu muzikuodami jie priėjo išvadą, kad dauguma žmonių, padainavę pirmą dainos posmelį, antrojo neprisimena.
"Mes netgi patys antrą posmą užmirštame. Taigi spontaniškai kilo mintis įkurti "Antro posmelio klubą", - dėstė grupės nariai, grojantys įvairiausiais instrumentais. Koncertų metu skamba gitara, smuikas, perkusija, ukulėlė, lietaus lazda, "mėnulio" būgnas, grupėje gavęs Adomėlio vardą, mbira, primenanti miniatiūrines kankles, barškučiai...
Nors tai - multiinstrumentinė grupė, tačiau muzikos mokyklą yra baigusi vos viena jos narė - Vilija, kuri "sutampo" visus, kas dainuoja pro šalį. Įdomu, jog netgi dainų kūrėjas Gintarius neišmano natų. "Mes sakome taip: vieni turi išsilavinimą, kiti - drąsos", - juokavo Ramūnas.
Užpildo spragas
Paklausti, ar grupės reikalai netampa konfliktų židiniu ir nekelia pavojaus ilgametei draugystei, Gintarius šyptelėjo: "Sakoma, nori prarasti draugą sukurk grupę. Tačiau iš tiesų grupėje konfliktų nekyla. Juk tai - ne verslas, o tiesiog pomėgis, malonumas."
Ramūnas pridūrė, kad grupėje "apsišaudoma" draugiškomis pašaipomis, tačiau ribos neperžengiamos. "Visi žinome savo vietą", - paantrino Rita. O ir kaip gali virti nesutarimai, kai atliekama, muzikantų žodžiais tariant, "širdies muzika".
Dauguma grupės kūrinių kyla kūrybiškos sielos Gintariaus galvoje. Tačiau repertuare yra ir visiems puikiai žinomų, o kai kada ir užmirštų, aranžuotų kūrinių. Paklaustas, kaip gimsta kūriniai, Gintarius pasakojo, kad dauguma jų grįsti asmenine patirtimi.
"Rašome kalnais ir duobėmis... Lygioje vietoje įkvėpimas neateina. Aš esu šį bei tą perėjęs gyvenime, savų patirčių turi ir kiti grupės nariai. Džiaugsmai, skausmai vieną dieną ir virsta tekstais. Man labai artima emigracijos tema, tėvynės ilgesys, kadangi dvylika metų gyvenau svetur, - sakė Gintarius ir juokaudamas pridūrė norintis būti dar senesnis, kad turėtų dar daugiau tekstams taip reikalingos patirties. - Norėčiau būti senas senas diedas. Koks devyniasdešimtmetis."
Pavyzdžiui, daina "Kad ne tau" parašyta, Gintariui mąstant apie savo sūnų, šiuo metu gyvenantį užsienyje ir "paskendusį" tarp daugybės žmonių. "Kadangi kuriam laikui buvau "išsikirpęs" iš Lietuvos, dainomis bandau užpildyti šią spragą", - sakė tekstų kūrėjas.
Gimus naujam kūriniui, kiti grupės nariai jį priima su didžiule pagarba. Nė vienas nedrįsta kritikuoti ar keisti Gintariaus teksto. Tik jį papildo instrumentine ir vokaline muzika.
"Atsiradus 3-4 skirtingiems balsams, gitaroms, smuikui, "lietučiui", gimsta mūsų visų daina", - sakė Vilija.
Dainos gimsta antradienio vakarais, po darbų, kai kompanija renkasi repeticijoms, kurios kaskart rengiamos vis kitų atlikėjų namuose. "Vakarieniaujam, paplepam ir tuomet repetuojam", - pasakojo Rita.
"Mūsų repeticijos yra ir pašnekesiai. Mes tiek daug kalbamės! Esame susiję stipriomis nematomomis gijomis. Vienas kitam reiškiam labai daug", - sakė Vilija.
Vertybės - tai grupės "stuburas"
Atlikdamas gana nepopuliarų dainuojamosios poezijos žanrą, "Antro posmelio klubas" pripažįsta, jog nesiekia tapti žinomais, populiariais ir turtingais. Tačiau pabėgti nuo to, kas prie širdies, esą pernelyg sunku.
Pasak Editos, muzikinis skonis susiformavo studijų metais, kai didžiausios paieškos vykdavo universiteto koridoriuose. "Išsitempdavome pianiną į koridorių ir grodavome, dainuodavome, apstoję aplink", - sakė ji.
Vis dėlto Vilija nesutiko, kad dainuojamoji poezija yra nepopuliarus žanras. Dalyvaujant festivalyje "Akacijų alėja", ją nustebino 20 tūkst. klausytojų minia.
Grupės nariai pripažino turintys tvirtas ir aiškias vertybes, kurios yra atlikėjų "stuburas". "Tiesa ir vertybė sukasi viename uždarame rate. Nėra teisybės be vertybės. Nėra vertybės be tiesos. Mes jaučiamės teisūs, jaučiame, kaip ridenamės nuo tiesos iki vertybės, ir atvirkščiai", - filosofavo Gintarius.
Vis dėlto vedami tik savo vertybių muzikantai retai kada tampa populiarūs. "Mes laimingi, kad to nesiekiame", - tvirtino "Antro posmelio klubo" nariai.
Tačiau atlikėjai nuogąstavo, jog uostamiestyje muzikantų mažoka. Ar jų nėra? Ar tiesiog jų niekas nepastebi? Ramūnas pasidalino mintimi, kad ir Mažvydo alėjoje būtų galima sumontuoti sceną ir leisti ten kurį šeštadienį pagroti ir padainuoti visiems norintiems. Galbūt tai taptų galimybe sužibėti jauniesiems "deimantams", išbandyti save ar tiesiog gerai praleisti laiką.
Atlikėjai mano, kad tokie projektai kaip "X faktorius" žudo talentus. Ten jie paverčiami standartinėmis "lėlėmis" - "popžvaigždžių" klonais.
"Mane labai sužavėjo jaunasis atlikėjas Karolis Rupkus. Ir jei jis atsistotų ant "X faktoriaus" scenos, jis nebebūtų Karolis. Jis taptų Briusu Springstynu (Bruce Springsteen) ar kuo nors kitu", - sakė Ramūnas.
Gatvės muzikantai - kaip indikatorius
Paklausti, kaip Klaipėdos muzikinis gyvenimas atrodė prieš dvidešimtmetį, atlikėjai prisiminė, kad tuo metu senamiestyje buvo pilnos gatvės muzikantų.
"Klaipėda buvo labai savita, unikali savo žmonėmis, menininkais. Jaučiu, kad dabar mieste vis mažėja studentų, kurie anksčiau ir "nešė" kultūrą į gatvę. Juk ir mes patys sėdėdavome ant gatvės "bordiūrų", - sakė Rita.
"Miesto sielą parodo gatvės muzikantai. Tai yra pats geriausiais indikatorius. Neabejoju, kad per pusę metų, iki pat žiemos, Klaipėdoje nesutiksit nė vieno gatvės muzikanto ir tai yra blogai. Visuose miestuose jų būna. Net tuose 50 tūkst. gyventojų turinčiuose užsienio miesteliuose sekmadieniais galima sutikti, išgirsti jų. Anksčiau gatvės muzikantų būdavo ir Klaipėdoje. Tačiau juos išvaikydavo. Matyt, sovietmetis "išravėjo" meniškus žmones ir dėl to jų šiandien nebėra", - dėstė Gintarius.
Vilija pridūrė, jog mieste kultūros lyg ir užtenka. Tiesiog norėtųsi, kad Klaipėdos nepaliktų jaunimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą