„Klaipėda Piano Masters” sutrauks pianistus į pajūrį

Vasaros fortepijono akademija „Klaipėda Piano Masters” antrus metus paeiliui į Lietuvos pajūrį sutrauks jaunuosius pianistus iš viso pasaulio. 2017-siais gimęs projektas jau pirmaisiais gyvavimo metais subūrė didžiulį gerbėjų ratą, kuriame – tiek fortepijono muzikos profesionalai, tiek jos mėgėjai. Šiemet mokytis muzikos pasaulio paslapčių Klaipėdoje pakviesti 25 virtuozai iš Lietuvos, JAV, Australijos, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Rumunijos, Šveicarijos, Italijos, Estijos, Latvijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Slovėnijos ir Belgijos. Apie šių metų akademiją kalbames su jos įkūrėju ir meno vadovu, pianistu Gintaru Januševičiumi.

- Gintarai, kuo ypatinga “Klaipėda Piano Masters” pasaulyje veikiančių muzikos akademijų kontekste?

Ji ypatinga tuo, kad savo pianistams atskleidžiame ne tik sceninio gyvenimo paslaptis, bet užkulisių virtuvę. Daug dėmesio skiriame atlikėjo gyvenimui prieš ir po koncerto. Jauni menininkai idealizuoja sceninę karjerą, galvodami, kad užtenka tik kokybiškai ir įdomiai atlikti kūrinius ir pasaulio muzikos agentai prasiskins kelią iki jų bei pasiūlys kontraktą. Realybė yra tokia, kad nuostabiai grojančių pianistų pasaulyje šiais laikais yra tiek daug, kad jų sėkmę ar nesėkmę kartais lemia net tokios detalės, kaip organizuotumas, kalbų mokėjimas ar kūno apimtys. Apie tai, kas pasaulyje kalbama tik puse lūpų, mes kalbame labai garsiai ir pratiname mūsų studentus prie minties, kad kokybiškas atlikimas – tik pati darbo karjeros link pradžia.

- Kaip vyksta akademijos mokymosi procesas?

Akademija trunka 11 dienų, o savo programa ji – tarsi mini universitetas, kuriame studentai per trumpą laiką gauna daug medžiagos, pažadinančios tolesnį domėjimąsi skirtingomis sritimis. Visi pianistai gauna po 3 asmenines fortepijono pamokas, kurių metu išmokstamus dalykus vėliau gali išbandyti akademijos koncertuose, šiemet jų– net šeši. Tarp pamokų studentai lanko paskaitas, kurių temos šiemet itin skirtingos – nuo sceninės aprangos pasirinkimo iki sveikos mitybos bei poilsio poveikio rezultatams scenoje. Taip pat programoje – sporto ir fizioterapijos užsiėmimai bei masažai. Visa tai vyksta Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijoje, kurios aplinka ir suteikiamos galimybės tiesiog idealios jauniems menininkams tobulėti.

Povilo Jarmalos nuotr.

Daugelis mūsų disciplinų iki mūsų debiuto nebūdavo įtraukiamos į kitų akademijų programą – pavyzdžiui scenos aprangos, scenos kalbėjimo, atlikimo psichologijos, masažų, bendravimo su spauda. Taigi nebijodami eksperementuoti ir pirmenybę teikti šiuolaikinio atlikėjo, o ne mitinio scenos dievaičio poreikiams, sukūrėme pasaulyje nematytą akademijos rūšį. Šiemet žinau bent kelias akademijas, kurios nusprendė pasekti mūsų pėdomis ir mokytis iš mūsų sekmės.

- Kokio amžiaus pianistai atvyksta mokytis į Klaipėdą?

Šiemet kvietėme jaunus pianistus nuo 15 iki 33 metų. 15 metų – amžius, nuo kurio reikėtų pradėti domėtis sceninės karjeros užkulisiais ir kryptingai dirbti užsibrėžtų tikslų link. Viršutinė riba – mano paties amžius. Simboliška, kad turime vieną penkiolikmetę ir vieną 33 metų amžiaus dalyvį. Vidutinis šių metų akademijos dalyvių amžius – 21 metai.

- Kokie buvo atrankos kriterijai?

Pasiekimai scenoje, įdomi asmenybė ir didelis noras tobulėti. Tarp mūsų studentų yra ir tokių, kurie šiai dienai laimėję dešimtis konkursų, ir tokių, kurie savo dėmesį skiria ne vienam, o iš karto keturiems-penkiems amplua. Pavyzdžiui, vienu akademijos studentų tapo Adomas Morkūnas-Budrys, kuris ne tik nuostabiai skambina fortepijonu, bet kartu kuria muziką, organizuoja renginius, o neseniai įstojo į vieną Šveicarijos universitetų, kur mokysis dirigento specialybės. Kitas pavyzdys – australė Katarina Grobler, kuri vienodai puikiai skambina tiek fortepijonu, tiek gitara, o daugiausiai fanų ji sulaukia dėl savo internete skelbiamų dainų. Akademijoje laviname plataus akiračio menininkus, o ne pianizmo amatininkus, taigi tokie studentai puikiai atitinka mūsų viziją.

- Kaip apie akademiją sužinojo toks gausus būrys užsieniečių?

Visus metus aktyviai dėstau visame pasaulyje vykstančiuose meistriškumo kursuose. Nemažai KPM dalyvių pažįstu iš jų. Pavyzdžiui, keturi šių metų akademijos studentai atvyks iš Londono, kur praėjusiais metais pradėjau lankytis dažniau, bendradarbiaudamas su Karališkąja muzikos akademija. Žinoma, mūsų reklama talpinama į portalus, kuriuose, ieškodami akademijų ir konkursų lankosi viso pasaulio muzikos studentai.

- Pagal nusistovėjusias muzikos tradicijas galėtumėte būti vadinamas labai jaunu dėstytoju. Nepaisant to, jumis vis labiau pasitikima – esate kviečiamas skaityti paskaitas, dalyvaujate muzikos konkursų žiuri darbe, o KPM jau antrus metus sulaukia daugiau paraiškų, nei gali priimti studentų. Kaip manote, kokia Jūsų paslaptis?

Pastaruoju metu muzikos dėstymo pasaulis vis labiau atsiveria jauniems žmonėms. Nuolatos esame scenoje, skambiname sudėtingiausius kūrinius, tad ir mūsų patirtys šviežios ir paremtos pastovia praktika. Suvokimas, kad vyresnis žmogus de facto turi daugiau žinių ar patirties, palieka rinką.

Daug išmokau iš savo gyvenimo dėstytojų, bet svarbiausia išmokta pamoka – sugebėjimas analizuoti viską, ką darau skambindamas. Kaip pianistas išmokau produktyviai ir efektyviai dirbti, negaišti laiko tam, kas neveiks. Savo pamokose stengiuosi per kuo trumpesnį laiką pastebėti esmines studentų problemas ir duoti konstruktyvių patarimų, kaip tas problemas išspręsti. Legendos apie 12 valandų per dieną grojančius pianistus yra fun, bet jei tokį patį rezultatą įmanoma pasiekti per penkias, negi tai ne puiku?

Taip pat, labai didelę svarbą skiriu taisyklės ir nuomonės atskyrimui. Muzikoje yra taisyklės, kurių kiekvienam privalu laikytis, norint kuo įtaigiau perteikti kūrinio prasmę. Tačiau net skambinant pagal visas taisykles, galimi milijonai sirtingiausių interpretacijų. Niekada nekeičiu studento interpretacijos manaja, neleidžiu sau primesti savo nuomonės, jei ji neprieštarauja kompozitoriaus idėjai bei yra įtaigi. Dėstyme man svarbiausia, kad studentai jaustųsi laisvi, įkvėpti ir palaikomi, o trūkstamas žinias užpildytų išmokę perprasti kompozitorių muzikos kalbas bei fortepijono akustikos niuansus. Džiaugiuosi, kad tokia dėstymo filosofija veikia ir patinka.

- Šių metų koncertinis turas padovanos net šešis koncertus. Aplankysite Palangą, Plungę, Platelius, o Klaipėdai padovanosite net 3 grandiozinius koncertus. Praėjusiais metais publikai labiausiai įsiminė Jūsų sukurtas ir Jūros šventės publikai pristatytas rečitalis „Mažasis princas“, kurį atliko 25 akademijos pianistai ir auksinio scenos kryžiaus laureatas aktorius Vaidotas Martinaitis. Kokių staigmenų ruošiate publikai šiemet?

Išties, „Mažasis princas“ buvo unikalus visomis prasmėmis. Jūros šventė padovanojo visiems mums nepakartojamą patirtį, o publika, klausiusi iki išnaktų, iš naujo susipažino su fortepijoninio rečitalio žanru. Mūsų akademijos studentai mokosi iš tokių patirčių, ieškodami savo talentui vis naujų pritaikymo formų. Klasikinis koncertas neturi būti nuobodus, snobiškas, tik elitui pasiekiamas ir suprantamas! Net nenaudojant didelių efektų ar pačią muziką nutaurinančių triukų galima sukurti įdomų, patrauklų ir intriguojantį projektą. Tai įrodėme su „Mažuoju princu“. Turėjote pamatyti studentų reakcijas, kai paskutinį repeticijų vakarą jie sužinojo, kad į facebook paskelbtą renginį planuoja ateiti per 5 tūkstančius klausytojų. Tokios akimirkos verčia iš naujo įsimylėti savo profesiją.

Povilo Jarmalos nuotr.

Šiemet savo publikoms skirtinguose miestuose vėl pristatysime vasariškas programas, kurias vadiname „Fortepijono fiestomis“. Į šiuos koncertus atrenkami visi akademijos pamokose atlikti ir koncerto lygį pasiekę kūriniai. Šiuo metu pianistai renkasi repertuarą, o populiariausi kompozitoriai yra tie, kuriuos labiausiai mėgsta Lietuvos publika – L. van Beethovenas, F. Šopenas, F. Lisztas ir S. Rachmaninovas. Kiekviena programa bus unikali, tad kviečiame klausytojus aplankyti kuo daugiau koncertų.

„Mažąjį princą“ Jūros šventėje šiemet pakeis programa „Debussy Klaipėdoje“. Šimtosioms žymaus prancūzų impresionisto mirties metinėms skirta programa Debussy spalvomis nuspalvina Klaipėdos miesto vaizdus, istorinius įvykius bei mėgstamiausias miesto vietas. Debussy ne kartą savo kūriniuose vaizdavo išgalvotas keliones į Aziją, Ameriką, Pietų Europą. Niekada tuose regionuose neviešėjęs kompozitorius kaip niekas kitas tiksliai perteikdavo jų muzikos spalvą ir sukurdavo iliuziją, lyg visa publika keliavo su juo kartu. Taigi pasiremdami tuo pavyzdžiu, „pakvietėme“ kompozitorių į Klaipėdą ir paprašėme „sukurti“ jai muziką.

- Ar spės akademijos dalyviai pasigrožėti Baltijos jūra ir Žemaitijos vaizdais?

Be abejo. Vien dirbant ir nesiilsint neįmanoma pasiekti gerų rezultatų. Turime suplanavę ne vieną laisvą vakarą bei kelionių. Netgi parkėlėme vieną iš fizioterapijos užsiėmimų į Palangos paplūdymį. Po koncertų pianistai galės atsipalaiduoti Palangos pramogose, Jūros šventės šurmulyje bei Žemaitijos nacionalinio parko ramybėje.

-  Paskutinis klausimas. Jūsų puslapyje internete išvardinta begalė partnerių ir draugų, parėmusių akademiją. Kaip jų atsirado tiek daug?

Išties esame tartum palaiminti pagalba ir dėmesiu, kurio sulaukėme iš visos Lietuvos ir net Vokietijos. Ypač šiltai mus priėme Klaipėdos bendrovės, kurių draugiška pagalba yra simbolis šiltų žmogiškų santykių, kuriais garsėja šis miestas. Esame dėkingi akademijos globėjui Klaipėdos miesto merui ir jo komandai už visokeriopą paramą, kurią jautėme nuo pirmųjų organizacijos dienų. Išties, toks dėmesys jauniems menininkams yra jiems geriausia paskata kryptingai dirbti ir tobulėti, o Klaipėdos miestui – neįkainojama reklama muzikos pasaulyje.