Klaipėdos bažnyčios (2) Sinagogos

Tęsinys. (Pradžia 2016 10 01)

Iki II pasaulinio karo Klaipėdą puošė septynios bažnyčios (dvi liuteronų, po vieną reformatų, katalikų, anglikonų, irvingerių, baptistų), būta kuklesnių maldos namų, kuriuose rinkosi Naujųjų apaštalų, Laisvųjų krikščionių ir kitos bendruomenės, stovėjo kelios žydų sinagogos. Vokiečių žydai, rusų žydai ir litvakai iš Didžiosios Lietuvos meldėsi atskirai.

Pasak Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto humanitarinių mokslų daktaro Arūno Baublio, vokiečių sinagoga stovėjo Grįžgatvio gatvėje, rusų žydų - Galinio Pylimo ir Sinagogų g. sankryžoje, litvakų - Daržų g.

RUSIJOS žydų sinagoga Galinio Pylimo ir Sinagogų g. sankryžoje.

Žydai Klaipėdoje

Iki 1809 m. žydai Klaipėdoje miestiečių teisių neturėjo - kaip ir anglai, danai, olandai etc. Jos svetimšaliams nebuvo suteikiamos saugant savos valstybės ekonominius interesus. Tik 1809 m. Prūsija priėmė įstatymą, kuris į Klaipėdą įsileido užsieniečius.

MIKVA. Dabartinėje Skerdėjų gatvėje veikė mikva (ritualinių apsiplovimų patalpa).

Felikso Puzemskio, Klaipėdos žydų bendruomenės vadovo, duomenimis, XIX a. pradžioje mieste gyveno 45 žydai, o amžiaus pabaigoje - per tūkstantį. 1939 m. Klaipėdoje jų būta apie 7 tūkstančius (14 proc. visų gyventojų).

Pastatai

1823 m. miesto valdžia leido žydams ant buvusio tvirtovės pylimo (dab. Žiedų ir Sinagogų g.) statytis sinagogą, ligoninę, įsteigti kapines. XIX a. viduryje kapinėse buvo sumūrytas apeiginis pastatas. Dabartinėje Skerdėjų gatvėje XIX a. veikė mikva (ritualinių apsiplovimų patalpa). Ten, kur dabar Psichikos sveikatos centras, buvo žydų ligoninė (pastatyta 1896 m.). Grįžgatvio gatvėje veikė mokykla (1898-1939 m.), Sukilėlių gatvėje - žydų bankas ir t. t.

LITVAKŲ sinagogos (senoji ir naujoji) Daržų gatvėje.

Senojoje Klaipėdoje veikė kelios dešimtys žydų kapinių. Istorikas Jonas Tatoris ("Senoji Klaipėda. Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 m.") per laikotarpį nuo XVI iki XX a. pr. jų suskaičiavo 22. XIX a. pradžioje žydų kapinėms įrengti buvo skirtas ravelinas (miesto gynybinio pylimo įrenginys). Pirmą kartą miesto plane kapinės pažymėtos 1840 m. - nedidelės. XX a. pirmojoje pusėje - praplėstos. Žydai kapines skaidė į pailgus kvartalus, o liuteronų amžinojo poilsio vietoms būdinga centrinė aikštelė ir susikertantys takeliai.

Vienintelės šiandien išlikusios žydų kapinės - Sinagogų gatvėje. Saugomos valstybės kaip paveldo objektas. Apeiginis pastatas neišliko: po II pasaulinio karo jis nugriautas, kaip ir antkapiniai paminklai. Teritorijoje įkurdinta ir iki pat 1989 m. veikė radijo trukdžių stotis. Dabar šioje vietoje įsikūręs Klaipėdos žydų bendruomenės centras.

VARDAI

Julius Liudvikas Vyneris

PRIEGLAUDA nusigyvenusiems pirkliams buvo pastatyta už Juliaus Liudviko Vynerio lėšas. Dabar čia veikia viešbutis.

Žydų tautybės Julius Liudvikas Vyneris (Julius Ludwig Wiener; 1795-1862) gimė Dancige, į Klaipėdą atvyko būdamas 22 metų. Apsigyveno Turgaus gatvėje, prabangiame viešbutyje "British Hotel", priklausiusiame anglui Džonui Meisonui (John Mason).

Miestiečio teises gavo 1818 m.

Turtus susikrovė prekiaudamas augalų sėklomis.

1833-1862 m. buvo renkamas miesto atstovu.

Kuravo ir šelpė vargšų prieglaudą (pastatas Herkaus Manto gatvėje, kur dabar įsikūręs restoranas "Lūja").

VYNERIO paminklas.

Kiekvieną pavasarį, per savo gimtadienį, rengdavo puotą vargšams. Stalai su maistu būdavo sustatomi išilgai Herkaus Manto gatvės.

J. L. Vynerio lėšomis buvo pastatyta pirmoji Turgaus halė mieste. Tam reikalui pirklys skyrė 8 tūkst. talerių ir paprašė 4 proc. palūkanų, tačiau po jo mirties halė turėjo tapti miesto nuosavybe. Istorikas Johanas Zembrickis rašo, kad 1851 m. halė buvo suprojektuota vietoje bjaurių medinių žuvies kioskų. Iškilo 1862 m. šalia teatro ir Linų svarstyklių.

1859 m. fundavo promenados tiesimą nuo Liepojos vartų iki Tauralaukio. Promenada įstrižai kirto dabartinę Lietuvininkų aikštę ir siekė geležinkelį. Dabar iš jos likę tik seni kaštonai.

PROMENADA, nutiesta už J. L. Vynerio lėšas.

Testamentu beveik 135 tūkst. talerių paliko labdarai, 50 tūkst. - kaip savo vardo fondą miestui, 10 tūkst. užrašė vargšų prieglaudai (elgetų ir nusikaltėlių vaikams maitinti ir mokyti), tiek pat - studijuojančių menininkų stipendijoms, 6 tūkst. - Šv. Jono bažnyčios bokštui statyti, 2 tūkst. - "miesto gražiems sutvarkymams", po 500 talerių - Katalikų bažnyčiai ir sinagogai su sąlyga, kad nebus ten palaidotas.

J. L. Vyneris pageidavo būti palaidotas senosiose miesto kapinėse (dabar Skulptūrų parkas). Savo paminklui pastatyti jis paliko 2 tūkst. talerių ir 1,5 tūkst. - kapui prižiūrėti.

Paminklas pokariu buvo išgelbėtas nuo suniokojimo ir saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje, vėliau pastatytas vietinei žydų bendruomenei grąžintose kapinėse. 2003 m. perkeltas į Skulptūrų parką, kur J. L. Vyneris yra palaidotas.

Šaltiniai: Johanas Zembrickis, "Klaipėda XIX amžiuje"; Zita Genienė, "Klaipėdos kapinės. Klaipėdos skulptūrų parkas ir jo tapatumų iššūkiai" ir kt.