Jaunųjų ūkininkų ratelių veikla 1929-1940 m.

Jaunųjų ūkininkų ratelių veikla 1929-1940 m.

Šio judėjimo pradininkai buvo anglai. Jaunieji ūkininkai pasidarė labai populiarūs Nepriklausomos Lietuvos valstybės metais. Jie mokėsi ūkininkavimo meno ir vėliau sėkmingai perimdavo savo tėvų ūkį. Jų skaičius nuolat augo. Jaunųjų ūkininkų būreliai išugdė daug puikių būsimų ūkininkų.

Pirmasis jaunųjų ūkininkų ratelis Lietuvoje įkurtas 1929 m. lapkričio 22 dieną Kėdainių apskrities Grinkiškių valsčiaus Kubiliūnų kaime. Jam vadovavo Kubiliūnų mokyklos mokytojas Juozas Tamulevičius. Ratelio pirmininkas buvo Jonas Alekna, o sekretorius Vaclovas Blėdis. Vaclovas Blėdis vėlesniais metais tapo garsiu aktoriumi ir sėkmingai vaidino Panevėžio dramos teatre. Padėjo ratelius įkurti ūkininkas Antanas Jučas ir agronomas Domas Vasarevičius. Masiškas jų steigimas prasidėjo 1931 metais. Kartais pirmojo ratelio steigėjais nurodomi agronomai A.Jučas ir D.Vasarevičius. 1932 m. pradėjo eiti laikraštis „Jaunasis ūkininkas“. Už pasiekimus parodose buvo galima gauti premijas. 1932 metais Lietuvoje jau buvo 4490 jaunųjų ūkininkų. 1933 metais jau skaičius pasiekė netoli 10 tūkst. Rateliams dažniausiai vadovaudavo pradinių klasių mokytojai. 1933 m. rateliams vadovavo 314 pradžios mokyklų mokytojų, 1 agronomas ir 11 ūkininkų. Vyr.vadovu 1933 metais išrinktas Vladas Tiškus. Žemės ūkio rūmai rateliams duodavo sėklos, kiaušinių, veislinių kiaulių. Ūkininkaitis gaudavo viską kaip paskolą ir pardavęs produkciją atsilygindavo ūkininkų rateliui. Jis rateliui mokėdavo procentus nuo parduoto produkto. 1936 metais priimtas Jaunųjų ūkininkų ratelių įstatymas. Rateliai sudarė Jaunųjų ūkininkų sąjungą. Sąjungos vadovas buvo pavaldus žemės ūkio ministrui. Sąjunga turėjo savo vėliavą ir antspaudą. Vyriausiuoju jų globėju buvo respublikos prezidentas. Jų tikslas buvo kaimo jaunimą susieti su gimtąja žeme, taip pat jiems suteikti daug žemės ūkio žinių. Ratelių nariai turėjo savo ženkliukus. 1939 metais buvo sukurtas Jaunųjų ūkininkų himnas (autorius Petras Vaičiūnas, žodžiai S.Šimkaus). Jaunųjų ūkininkų šūkis buvo: „Tėvų žemę darbu puošime, ginklu ginsime.“ Kitas jų devizas buvo „Per darbą ir mokslą į Tėvynės gerovę“. Organizacijos šefu buvo prezidentas Antanas Smetona. Ratelių tarybos pirmininku buvo Kazys Masiliūnas. Juos buvo planuojama padaryti Jaunosios Lietuvos organizacijos padaliniu. 1940 metais turėjo 40 tūkst. narių.

Jaunieji ūkininkai sėkmingai kūrėsi ir Panevėžio krašte. Jaunuoju ūkininku galima tapti tik sulaukus 12 metų. Tuomet nuo tėvo ūkio atskirdavo sklypą savo žemės ir buvo įkuriamas savo ūkis. Savarankiškai augino ančiukus, žąsiukus, galėdavo auginti jam pavestą kiaulę. Jaunojo ūkininko šventė buvo švenčiama per Sekmines. 1935 metais balandžio 15 dieną sušauktas Panevėžyje jaunųjų ūkininkų ratelių atstovų suvažiavimas. Panevėžio apskrityje tuo metu jau veikė 36 jaunųjų ūkininkų rateliai. 1935 metais rugsėjo mėnesį Žemės ūkio rūmai įvairiuose Panevėžio apskrities miesteliuose suorganizavo mokymus. Jie vyko Miežiškyje, Vadokliuose, Šeduvoje ir kt. miesteliuose.

1936 metais rugsėjo 26 dieną Panevėžyje 4 ratelių jaunieji ūkininkai surengė savo dirbinių parodėlę. Jaunųjų ūkininkų ratelių įstatymas priimtas 1936 metų kovo 28 dieną. 1937 metais gegužės mėnesį Panevėžyje vyko Jaunųjų ūkininkų respublikinis sąskrydis. Dalyvavo apie 800 asmenų. Jame dalyvavo vyr.vadas agronomas V.Tiškus. Jaunųjų ūkininkų ratelių nariai užsiėmė ir kultūrine veikla. 1937 metais sausio mėnesį Panevėžio spauda rašė, kad Liūdynės pradinės mokyklos būrelio vaikai surengė gražų vaidinimą. 1938 metais rugsėjo 18 dieną Panevėžyje vyko jaunųjų ūkininkų ratelių vasaros ir žiemos gaminių paroda. Joje dalyvavo 8 rateliai. Tik vienas Paliūniškio ratelis pristatė ir žiemos, ir vasaros gaminius. Jis ir laimėjo pirmąją vietą už bandymus auginti razinas Lietuvos sąlygomis. Jam paskirta 65 litų premija. Šiam rateliui vadovavo ūkininkas, kai kitiems rateliams daugiausiai vadovaudavo pradinių mokyklų mokytojai. Antrą vietą laimėjo vienas gausiausių Lepšių ratelis. Jis gavo 41 litą. Šiam rateliui vadovavo mokytoja Molienė. Trečią vietą ir 38 litų premiją laimėjo neseniai įkurtas Pajuosčio ratelis. Jis skaičiavo tik antrus metus nuo įkūrimo. Kiti gavo mažesnes premijas. Maženių ratelis 29 litus, Velžio - 29 litus, Liūdynės 27 litus, Berčiūnų - 26 litus, Miežiškių 15 litų.

Prasidėjus sovietinei okupacijai 1940 metais liepos 15 d. jaunųjų ūkininkų ratelių veikla sustabdyta.

Elena Markuckytė,

Donatas Pilkauskas

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder