1981 m., baigęs tapybos studijas tuometiniame dailės institute, L. Natalevičius jau po metų pradėjo dalyvauti parodose. Jo tapybos stilius – išsiskiriantis originalumu. Pasak menotyrininkų, per visą kūrybinį laikotarpį jis išlieka beveik nepakitęs.
„Labai paslaptingas, sudvasintas yra jo vaizduojamas pasaulis. [...] Ir jis paima religinius motyvus, kuriuos pateikia labai savitai. Tai – ir yra jo esmė“, – teigė menotyrininkas Petras Šmitas.
Pasak menotyrininkų, plokštuminė tapyba, kurioje dominuoja tamsios spalvos, – tarsi sielos lūžiai, pro kuriuos bando prasiveržti šviesos spindulys.
Pasak autoriaus, kuris šįkart parodos atidaryme nedalyvavo dėl ligos, jis nėra meno išradėjas – tik įkūnytojas. Naujuose ir seniau tapytuose darbuose – kuria naujus mitologinius pasaulius ir ieško tobulos formos ir kompozicijos.
„Šiais metais L. Natalevičius švęs 60 metų jubiliejų. Sugalvojome, kad šituos metus reikia pažymėti. O L. Natalevičiaus kūrybą aš įvardinčiau kaip krikščioniškas ikonas“, – sakė Klaipėdos galerijos direktorė Violeta Jusionienė.
Anot L. Natalevičiaus kolegų, jo kūryba – kaip malda, o paveikslai – vis kitos maldos variacijos.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą