Kur "dingsta" skulptūros

Specialistų teigimu, neapšviesti miesto meniniai akcentai prarandami - didžiąją dalį metų laiko, kai mūsų nelepina ilgi šviesūs vakarai, jų paprasčiausiai nematyti, o kūrinių aplinka tampa nesaugi ir provokuoja vandalizmą. Tuo metu išlaidos apšvietimui, palyginti su pačių meno kūrinių verte, nėra neįmanomai milžiniškos.

Juodojo žvejo godos

Vakare kontrastų nestinga pačiame miesto centre. Viename Danės krante - apšviesta skulptoriaus Arūno Sakalausko "Arka", kitame - iš tolo matomas rotušės pastatas, kuriame dabar reziduoja meras. O priešais jį į juodą fontano vandenį žvelgia ne ką šviesesnis Kazio Kisielio "Žvejys".

Anot šį skverą prieš daugelį metų suprojektavusio architekto, ilgamečio Klaipėdos vyriausiojo dailininko Petro Šadausko, tuomet buvo numatyta, kad skulptūrą apšvies ant rotušės pastato sumontuotas prožektorius arba gatvių apšvietimo stulpai.

"Pačiame baseinėlyje sumanėme įrengti prožektorius. Kadangi gūdžiu sovietmečiu įrangos pasirinkimas buvo ne kaži koks, panaudojome automobilių žibintus - suderinę artimąsias ir tolimąsias šviesas, išgavome visai neblogą efektą", - prisiminė "Vakarų ekspreso" kalbintas architektas.

Kitas to paties autoriaus projektuotas skveras su Kristijono Donelaičio paminklu prie Klaipėdos universiteto Menų fakulteto taip pat atrodo kitaip nei buvo įsivaizduojama jį kuriant. "K. Donelaičio skulptūrai apšviesti skvere yra specialus stulpas. Ant jo galima įrengti net tris prožektorius. Kažkodėl nėra nė vieno", - konstatavo P. Šadauskas.

Dėl saugumo ir dėl grožio

Uostamiesčio Skulptūrų parkas senųjų miesto kapinių teritorijoje įkurtas dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Šiuo metu čia yra 116 skulptūrų. Iš jų neapšviesta nė viena.

Anot Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotojos Skulptūrų parkui Sondros Simanaitienės, apsilankius dabar jau sutvarkytame miesto Poilsio parke, Skulptūrų parko skurdas ypač rėžia akį. Per menkas apšvietimas, verčiantis šia originalią vietą baugia ir nepatrauklia vakariniams pasivaikščiojimams - vienas iš tvarkytinų dalykų.

"Dekoratyvusis apšvietimas išspręstų dvi problemas. Viena vertus, užtikrintų saugumą - nebesirinktų prieblandos ieškančios kompanijos, galima būtų pasikliauti vaizdo stebėjimo kameromis, per kurias tamsoje mažai kas matyti. Antra vertus, šviesa išryškintų skulptūrų patrauklumą. Sutvarkius apšvietimą, parko reikšmė ir vertė išaugtų dvigubai. Tai - būtinybė, kuri dėl lėšų trūkumo netampa realybe", - sakė S. Simanaitienė.

Apšvietimo sistemos atnaujinimas siejamas su planuojamu antruoju Skulptūrų parko tvarkymo etapu. Drauge turėtų būti sutvarkyti šalutiniai takai. Tačiau kada ateis laikas visa tai įgyvendinti, nežinoma. Uostamiesčio savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus Miesto priežiūros poskyrio pateiktais duomenimis, Klaipėdos miesto bendro naudojimo teritorijų apšvietimo gerinimo 2008-2018 m. programoje buvo numatyta skulptūrų apšvietimą parke įrengti šiemet, bet finansavimas nebuvo skirtas.

"Įdomu, kad 1976-aisiais Palangos botanikos parke buvo sumontuotas dekoratyvusis apšvietimas, panaudojant skirtingo spektro lempas, derinant šaltus ir šiltus šviesos atspalvius, - Palanga pirmoji visoje Sovietų sąjungoje įsirengė tokią naujovę! O praėjus daugeliui metų, Klaipėdoje dar tik diskutuojame apie būtinybę apšviesti pačiame miesto centre esantį parką", - kalbėjo muziejaus direktoriaus pavaduotoja.

Neturi akinti

Daugelį uostamiesčio viešųjų erdvių projektavęs architektas Vytenis Mazurkevičius, atsakingas ir už Skulptūrų parko detaliojo plano vykdymą, įsitikinęs - miesto centre neapšviestų teritorijų būti negali, nes tai provokuoja vandalizmą ir sukelia nesaugumo pojūtį. Drauge pokalbininkas akcentavo, kad tikslingą ir harmoningą skulptūrų apšvietimą ne visais atvejais lemia tiesiai į meno kūrinį nukreiptas galingas prožektorius.

Pavyzdžiui, Skulptūrų parkas, V. Mazurkevičiaus nuomone, savo stilistika ir dvasia turi atspindėti istorinę šios vietos prigimtį - nuo 1820-ųjų čia veikė miesto kapinės. Ryškesnė šviesa turėtų krypti į parke esančius istorinius paminklus - 1923-ųjų Klaipėdos sukilimo dalyvių kapą ir obeliską bei marmurinį mecenato Liudviko Juliaus Vynerio paminklą. Tuo metu ryškus atskirų skulptūrų apšvietimas būtų netikslingas, nes jų reikšmė slypi dermėje, visumoje.

"Čia taikytinas neryškus landšaftinis apšvietimas, akcentuojantis medžius, augalų grupes, o jų fone - ir atskiras skulptūras", - sakė pokalbininkas.

Jo teigimu, turi būti gerai apšviesti pagrindiniai parko takai: įėjimo takas, nuo K. Donelaičio gatvės vedantis į parko gilumą, ir jį statmenai kertantis takas tarp Liepų ir Simono Daukanto gatvių. Žemutinė parko dalis ties Liepų gatve istoriškai buvo skveras, čia projekto autorius siūlė įrengti jaukų parterinį apšvietimą, paryškinantį augalų grupes bei skulptūras, sukuriantį saugią aplinką, tačiau neakinantį praeivių.

Padėtų rėmėjai?

Miesto centre apšviestos praėjusį dešimtmetį čia išdygusios skulptūros ir paminklai - "Arka", pasukamo tiltelio "Vaiduoklis", ant namo Kurpių gatvėje stogo įsitaisęs "Kaminkrėtys".

Pernai miesto lėšomis atnaujintas Herkaus Manto skulptūros, stovinčios to paties pavadinimo gatvėje, pastato priešais Ievos Simonaitytės viešąją biblioteką nišoje, apšvietimas.

Anot uostamiesčio savivaldybės administracijos Miesto priežiūros poskyrio vyriausiojo specialisto Kazimiero Radžiaus, vienos skulptūros apšvietimo įrangos kaina priklauso nuo šviestuvų tipo ir skaičiaus, tad įrangos kaina gali svyruoti nuo 10 tūkst. iki 30 tūkst. litų.

Kai kuriais atvejais miestui tenka finansuoti tik jų eksploataciją. Pavyzdžiui, prie "Arkos" rėmėjų lėšomis buvo sumontuota 11 grindinio šviestuvų ir 4 prožektoriai. Per metus jų eksploatacija ir suvartota elektros energija savivaldybei kainuoja apie 4830 litų.

Architekto V. Mazurkevičiaus nuomone, apšvietimu tiktų išryškinti ne tik miesto skulptūras, bet ir pastatus. "Vertėtų ne tik numatyti fasadų apšvietimą projektuojant naujus pastatus, bet ir parengti viešųjų erdvių apšvietimo projektą senamiesčiui bei centrinei miesto daliai. Klaipėdai, kuri per karus ir gaisrus neteko bažnyčių - būtent jų bokštai iš tolo šviečia daugelyje Europos miestų - labai svarbu sukurti patrauklius akcentus", - sakė architektas.

"Ne pinigų, o dėmesio klausimas"

Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, architektė, Klaipėdos savivaldybės tarybos narė

Reikia pripažinti, kad daugelis meno kūrinių mieste palikti likimo valiai. Vasarą ši problema į akis nekrenta, mat šviečia saulė, tačiau tamsiuoju metų laiku skulptūros tampa nematomos jau nuo penktos valandos vakaro... Gaila, nes kiekviena iš jų kainuoja nemažai, o pritrūkus šviesos akcento, išlaidos meno kūriniui eina perniek. Prisiminkime keliskart vogtą Regimanto Midvikio "Katiną" - pavogti tamsoje nesudėtinga. Šiuolaikinės apšvietimo sistemos nėra pigios, tačiau, manau, tai labiau ne pinigų, o dėmesio klausimas. Miesto tvarkymo mechanizmas - gana sudėtingas, ir kartais iki dalykų, kurie atrodo palyginti nereikšmingi, paprasčiausiai neprieinama. Manau, jeigu skulptūrų apšvietimo klausimą pradėtų gvildenti savivaldybės tarybos Miesto ūkio komitetas, sutvarkyti bent jau pagrindinių skulptūrų apšvietimą būtų galima gana operatyviai.

"Skulptūros turi būti matomos"

Arūnas SAKALAUSKAS, skulptorius, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas

Skulptūras reikia apšviesti - tam jos ir statomos, kad būtų matomos ir dieną, ir naktį. Kai statoma didesnio mastelio skulptūra, parengiamas techninis projektas, kuriame nusakomi ne tik statinio parametrai, pamatai ir kitkas, bet ir apšvietimo būdas. Juolab kad šviesaus paros meto turime ne taip jau daug. Būtinybė apšviesti paminklus ir skulptūras ypač išryškėja šiomis dienomis, kai mieste vyksta renginiai ir sulaukiame gausybės užsienio svečių. Netgi sovietiniais laikais, kai nebuvo tobulų technologijų, ant stulpų buvo kabinami prožektoriai, pašviečiama iš apačios. Pavyzdžiui, tokiais prožektoriais buvo apšviesta "Neringos" skulptūra, o šiandien jie dėl kažkokių priežasčių nedega.

"Verta biudžeto eilutės"

Audrius VAIŠVILA, Klaipėdos savivaldybės tarybos narys, Miesto ūkio komiteto pirmininkas

Diskusijos apie skulptūrų ir paminklų apšvietimą nebuvo, o mintis įdomi. Manyčiau, kad svarstant naują biudžetą jame galėtų atsirasti speciali eilutė, skirta skulptūrų ir paminklų apšvietimui. Žinoma, pinigų visada trūksta, bet miesto vaizdas - svarbu. Be to, manyčiau, kad partnerystę šioje srityje būtų galima pasiūlyti potencialiems mecenatams - miesto įmonėms, panašiai, kaip yra su miesto fontanais. Taip pat svarbu skatinti ir pastatų apšvietimą - pasižiūrėkime, kaip įspūdingai atrodo apšviesta miesto rotušė.