Rytiečių menininkų žvilgsnis į Klaipėdą

Pleneras yra skirtas garbingam Klaipėdos miesto jubiliejui bei Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos "Baroti" galerijos dvidešimtmečiui pažymėti, tačiau jo iniciatorius ir kuratorius Izrailas Barotis nevaržė dailininkų kūrybinės laisvės.

"Pirmapradė renginio idėja buvo ne dairytis į Vakarus, bet atnaujinti buvusios tarybinės imperijos šalių kultūrinius ryšius ir draugystę. Nedaviau svečiams iš Centrinės Azijos ir Kaukazo konkrečios temos, tegu kiekvienas atspindi savo tautinį braižą, rytietišką pasaulėjautą. Gal tai padės miestiečiams pažvelgti į savo miestą šviežiai, kitomis akimis. Jie susidomėję stebi kūrybos procesą, diskutuoja su menininkais", - sakė Izrailas.

PO SAULE. "Norėjau lietuviams kolegoms atskleisti mūsų krašto kultūros dalelytę", - sakė tadžikas IIyjos Mamadzanovas.

Tapytojai per dvi viešnagės savaites aplankys Neringą, linksminsis Jūros šventėje, žvalgysis Klaipėdos pajūryje, senamiestyje, susipažindami su miesto architektūra, istorija, kultūra, o vėliau savitus įspūdžius mėgins atspindėti savo drobėse.

Dialogas po saule

"Nors mūsų, rytiečių darbai nuo vietinių kolegų darbų skiriasi koloritu, nori nenori jūsų miesto oras ir aura daro įtaką kūrybai. Esu dalyvavęs pleneruose daugelyje šalių, tačiau čia jaučiuosi ypač jaukiai. Mes susidraugavome su šio plenero dalyviu Ryčiu Martinioniu, kitais menininkais. Ragavome šaltibarščių ir cepelinų, - viskas labai patiko", - šypsojosi IIyos Mamadzhanov iš Tadžikistano. Nors jis yra pamėgęs abstrakčiąją tapybą, per šį plenerą nutapė dviejų tadžikų, medituojančių dykumoje, figūras bei taikų dialogą. Prisipažino, jog nors jo krašte netrūksta saulės, jis mėgsta ryškias, akį rėžiančias spalvas - tas "saulėtumas", esą, sklinda iš vidaus.

TIKĖJIMAS. "Savo paveikslu norėjau atskleisti viltį, kad mano šalyje įvyks gerų permainų, ir ji kaip gėlė stiebsis aukštyn", - sakė kazachas Kanat Ibragimov.

Artumas

"Esu dėkingas likimui, kad pakvietė į šią kūrybos šventę, nes aplink - vien geri žmonės", - sakė trečią kartą Lietuvoje viešintis gruzinas George Tabliashvili.

"Taip, yra stiprus brolystės su lietuviais jausmas, o ir pastarųjų dvidešimties metų abiejų tautų istorija labai artima. Mano stilius - sakralūs, pastelinių, "švarių" spalvų paveikslai. Šį kartą mano nutapyti moteris ir vyras - gruzinai, tačiau šalia jų sklendžiantis angelas - lietuvis", - juokėsi IIyos.

Revoliucijos gėlė

"Mano tapyba - šiuolaikiškai tradicinė, nors abstrakti, manau, visiškai suprantama", - sakė svečias iš Kazachstano Kanat Ibragimov, kuriantis aukštyn, į Alachą besistiebiančią gėlę, kurios šaknys - jo šalyje liepsnojanti revoliucija. Jo manymu, tas menininkas, kuris teigia gyvenantis atsiskyręs nuo politikos, yra ne pilietiškas, todėl - ne menininkas. Priminė Rytų šalyse vykusias "Tulpių" bei "Rožių revoliucijas. Jis tikisi, jog ir jo šalyje įvyks revoliucija, nes tokios diktatoriaus Nazarbajevo savivalės ilgiau kęsti neįmanoma. Nors Europos šalys, kurios godisi naftos, užmerkia akis prieš nusikaltimus žmonijai.

"Juk žinote apie sudėtingus Kazachstano politinius įvykius, stulbinančius kiekvieną civilizuotą žmogų. Ultramarino ir aukso spalvų paveikslas - ne tik iššūkis,- jis gražus, užburiantis, net seksualus. Ir nors jame yra kičo, komerciškumo, "glamūro", jis vis tiek atspindi protestą ir viltį, kad mūsų šalyje prasidės permainos, atnešiančios laisvę ir demokratiją", - sakė Kanat.