Į muzikos pasaulį G. Kremeris įžengė būdamas vos ketverių, vedamas tėvo ir senelio, kurie buvo žymūs stygininkai. Turbūt tai lėmė, kad vaikino karjera prasidėjo, kai jam tebuvo šešiolika metų.
Šiandien smuikininkas ypač vertinamas už savitumą, kasdienes naujų raiškos ir interpretavimo galimybių paieškas. Jis įkūrė kamerinės muzikos festivalį Austrijoje, o jo įrašų kataloge - per 100 albumų.
"Kremerata Baltica" - baltiškojo regiono kultūros ambasadorius
1997 m. Lokenhauzo kamerinės muzikos festivalyje G. Kremeris pristatė naują orkestrą "Kremerata Baltica" - 23 jaunus muzikus iš Latvijos, Lietuvos ir Estijos. Nors muzikantai orientuojasi į šiandieninius Rytų Europos kompozitorių kūrinius, tačiau suteikdami naujų atspalvių jie atlieka ir kitų kūrėjų kompozicijas.
"Kremerata Baltica" kasmet išsiruošia į šešis koncertinius turus po Europą, Aziją, Australiją, Šiaurės bei Pietų Ameriką, surengdama apie 60 koncertų. Daugiau kaip 50 šalių jau įvyko per 1000 pasirodymų.
Kompanijoje "Nonesuch Records" orkestras įrašė septynias kompaktines plokšteles. CD "After Mozart" ("Po Mozarto") 2002 m. įvertintas "Grammy" apdovanojimu.
Lydės Jono Meko vizualinės projekcijos
Balandžio 18 d. Klaipėdoje vyksiantis koncertas "Tobulos kūrybos triumfas" intriguoja dar ir tuo, jog muzika skambės su vaizdo projekcijų palydėjimu. Dalis jų - lietuvių kilmės JAV kino avangardisto Jono Meko darbai.
Pirmoje koncerto dalyje G. Kremeris ir "Kremerata Baltica" atliks žymaus amerikiečių minimalisto Philipo Glasso Koncertą smuikui ir styginių orkestrui Nr. 2 "Amerikietiški metų laikai". Tai lyg novatoriška A. Vivaldi "Metų laikų" interpretacija.
Antroje dalyje bus atliekamas muzikos ir vaizdo projektas "Rusija: kaukės ir veidai". Jo pagrindą sudaro rusų kompozitoriaus Modesto Musorgskio muzikinis kūrinys "Parodos paveikslėliai" bei dailininko, rašytojo ir filosofo Maximo Kontoro vizualizacijos, įkvėptos temų apie meilę ir pagarbą žmonijai, rezistenciją prieš totalitarizmą, fašizmą ir karą.
Rašyti komentarą