Anksčiau priklausydavome nuo Vyriausybės nuotaikos: nori - duoda, nori - ne
Remiantis nuo sausio įsigaliosiančiomis LRT įstatymo pataisomis, reklama ir komerciniai audiovizualiniai pranešimai LRT radijo ir televizijos programose bus draudžiami, išskyrus kultūros ir sporto renginių rėmimo pranešimus ir atvejus, kai reklamą LRT privalo transliuoti, vykdydama sutartinius įsipareigojimus dėl tarptautinių renginių transliavimo teisių įsigijimo ar suteikimo. Ir politinė reklama rinkimų kampanijų metu bus galima. Tiesa, didės LRT finansavimas iš valstybės biudžeto - jai bus skiriama 1,5 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš gyventojų pajamų mokesčio ir 1,3 proc. praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo pajamų.
- Visa tai įvertinus, LRT finansavimas kitais metais bus didesnis ar mažesnis nei iki šiol? - „Vakaro žinios“ teiravosi LRT generalinio direktoriaus Audriaus SIAURUSEVIČIAUS.
- Bendras finansavimas kitąmet bus didesnis nei iki šiol. Šiemetinių galutinių skaičių dar neturime, tačiau preliminariai vertinant kitais metais finansavimas bus apie 20 mln. litų didesnis nei iki šiol.
- O koks LRT biudžetas buvo ankstesniais metais?
- Jis priklausydavo nuo padėties rinkoje - kiek duodavo dotacijų ir kokios buvo reklamos apimtys. Yra biudžetas siekęs ir 90 mln. litų, o šiemet bus apie 103 mln. litų. Kitaip tariant, grįžome į 2008 metų lygį ir net šiek tiek jį pralenkėme. O nuo kitų metų būsime visiškai priklausomi nuo valstybės ekonominės padėties: jei mokesčių bus surenkama daugiau, tai ir finansavimas bus didesnis. O anksčiau priklausydavome nuo Vyriausybės nuotaikos: nori - duoda, nori - ne.
- Kaip, padidėjus finansavimui, keisis LRT kanalų programų turinys? Gal bus daugiau dėmesio skiriama autorinių laidų kokybei, žinių laidų informuotumui, perkami geresnės kokybės filmai, perkamos svarbesnės sporto transliacijos?
- Turinys kasmet keičiasi, todėl nieko ypatingo neatsiras. Tik, kaip minėjau, pavyzdžiui, filmą bus galima pažiūrėti be pertraukų. Nebent įterpsime anonsus. Bet vėliau žiūrėsime, kokia bus žiūrovų reakcija į tai. Aišku, bus galima ir geresnės produkcijos įsigyti, bet tai ir dabar darome. Tačiau daugiau dėmesio skirsime naujoms technologijoms. O dėl sporto transliacijų - tą, kas jas įsigyja, lemia didesnė kaina. Jei sugebėsime konkuruoti su komerciniais kanalais - pirksime.
- Naujoji finansavimo tvarka, jūsų nuomone, bus pranašesnė?
- Mes visada buvome už tai, kad būtų surastas finansavimo modelis ir kad nepriklausytume nuo valdžios nuotaikų. Dabar tas dalykas surastas. Aišku, politikai gali bet kada sugalvoti pakeisti įstatymą, tačiau tai padaryti sunkiau, negu nei iš šio, nei iš to sumažinti finansavimą. Įstatymo pakeisti taip greitai nepavyks. Beje, noriu akcentuoti, kad 20 mln. litų didesnis finansavimas nėra kažkoks stebuklas, jei lygintume su kitomis ES šalimis. Dabar susilyginome su estais, kurių nacionalinis transliuotojas turi mažiau kanalų, o ir gyventojų ten yra mažiau. O, pavyzdžiui, slovakai savo nacionaliniam transliuotojui paskyrė 130 mln. eurų (449 mln. litų), kai LRT, turinčio 7 kanalus, finansavimas puspenkto karto mažesnis.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą