Kiekvienas gamtos kūrinys turi savo gyvybinį ciklą: gamtos dėsniai yra tokie, kad bet kuris organizmas gimsta, vystosi ir miršta. Ypatingas biologinis mechanizmas tokiu režimu dirba jau milijonus metų. Nuo neatmenamų laikų žmonės iš visų jėgų stengiasi jį apeiti ir pasiekti nemirtingumą. Mėgindami apgauti mirtį, norintieji gyventi amžinai organizuodavo ekspedicijas ir traukdavo ieškoti amžinos jaunystės eliksyro, net neįtardami, kad turinčiųjų „nemirtingumo geną“ yra visai šalia jų...
Medūza
Kai kurie daugialąsčiai organizmai yra sukonstruoti taip, kad potencialiai yra nemirtingi. Mirti jie gali, bet ne nuo senatvės ar ligų, o dėl išorės veiksnių - globalių aplinkos pokyčių, ugnikalnio išsiveržimo ar susitikę su plėšrūnu. Šie gamtos kūriniai nejaučia laiko tėkmės ir aplinkybėms susiklosčius gali gyvuoti neribotai ilgai.
Bristlekono pušis
Šie medžiai augo jau tada, kai dabartinės Turkijos teritorijoje klestėjo Troja. Bristlekono pušis yra vienas seniausių medžių mūsų planetoje, ir nematyti jokių jo mutacinio senėjimo požymių. Ląstelių lygmeniu net seni, gumbuoti medžiai atrodo it jauni. Šių ilgaamžių galima pamatyti Injo nacionaliniame parke Kalifornijoje (JAV).
Moliuskas Minas
Suskaičiavę rievių kiekį ant moliusko, 2006 m. ištraukto iš gelmės prie Islandijos krantų, kiauto, mokslininkai nustatė, kad jis senesnis už visus kitus, o jo gimimo data yra maždaug 1499 metai. Taip buvo nustatyta, kad atitinkamomis sąlygomis veneroida būrio arctica islandica rūšies moliuskai gali gyventi kelis šimtus, o gal ir tūkstančius metų.
Hidra
Apie hidros nemirtingumą buvo pradėta kalbėti jau XIX a. Bet įrodyti hipotezę pavyko tik XX a. pabaigoje: atliekant eksperimentus buvo pademonstruota, kad dėl nepaprasto gebėjimo regeneruotis kai kurių rūšių hidros yra nemirtingos. Jų organizmai sugeba atkurti atskiras savo dalis. Hidra naudojama kaip modelis tyrinėjant regeneraciją.
Medūza
Turritopsis nutricula rūšies medūzos geba valdyti savo genus. Pavojaus akimirką jos keičia vystymosi stadiją ir grįžta į ankstyvąją, iš kurios vėl pradeda augti. Šiuo mechanizmu jos naudojasi sulaukusios brandos - transformuojasi į polipą, o paskui vėl virsta medūza. Natūralia mirtimi šios medūzos nemiršta.
Amerikietiškasis omaras
Ši omarų atmaina pasižymi savaime atsikuriančia DNR. Ypatingas fermentas telomerazė neleidžia jiems senti. Mokslininkų vertinimais, seniausio rasto omaro amžius yra 140 metų. Nebuvo aptikta jokių jo senėjimo požymių. Manoma, kad amerikietiškieji omarai iš esmės yra nemirtingi, o žūsta tik dėl išorinių priežasčių.
Ląstelės Hela
Kitaip nei paprastos ląstelės, šios išsiskiria unikalia savybe dalytis nesuskaičiuojamą daugybę kartų. Pirmą kartą jų buvo aptikta 1951 m. amerikietės Henrietos Laks (Henrietta Lacks) gimdos kaklelio piktybiniame auglyje. Dabar ląstelės HeLa naudojamos tyrinėjant vėžį, AIDS ir daugelį kitų ligų bei medžiagų.
Koralai
Ramiojo vandenyno vandenyse gyvena ypatingos rūšies koralų, kurie gali gyvuoti per 4000 metų. Tokių randama aplink Havajų salas, 300-500 m gylyje. Šios rūšies koralai buvo pripažinti seniausiais jūrų organizmais.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą