Eskimų Angikunio kaimas
Praėjo jau daugiau kaip 80 metų, o mokslininkai taip ir nesugebėjo paaiškinti mįslingo žmonių dingimo Kanadoje 1930 m. Angikunio kaime prie to paties pavadinimo ežero gyveno apie 2000 inuitų. Ši vietovė visada traukė medžiotojus ir žvejus, kurie retai grįždavo tuščiomis rankomis. Kanadietis Džo Labelis (Joe Labelle) dažnokai būdavo tuose kraštuose, o po medžioklės mėgdavo apsistoti inuitų kaime, pailsėti ir sukaupti jėgų. Bet 1930 m. lapkričio 12 d. jam nepavyko sušilti prie karšto židinio. Tądien buvo šalta, Dž.Labelis baisiai sušalo ir skaičiavo kelio minutes iki kaimo. Pagaliau pasirodė trobelės, bet Džo pastebėjo, kad aplinkui kažkaip įtartinai tuščia ir tylu. Džo prišliuožė prie pirmojo iglu ir įėjo. Viduje nieko nebuvo, nors viskas atrodė taip, tarsi gyventojai būtų išėję ką tik: katiliuke burbuliavo sriuba, visi daiktai buvo savo vietose. Apėjęs visą kaimą Džo nerado nė gyvos dvasios. Trobelėse buvo likę visi šilti drabužiai ir ginklai, maisto atsargos, o aplink kaimą sniege nebuvo nė vieno žmogaus pėdsako, nors nebuvo vėjuota. Medžiotojas išsigandęs nuskubėjo į artimiausią telegrafą ir pranešė apie keistą dingimą Kanados policijai. Atvykęs būrys rado visiškai suniokotas vietos kapines, o netoli kaimo - būrį negyvų šunų. Inuitai, šunis laikantys savo maitintojais ir dideliu turtu, niekada ir nė už ką nebūtų jų išžudę. Kur dingo 2 tūkstančiai gyventojų, kodėl jie paliko visą savo turtą, taip ir liko mįslė.
Laivas „Ciklopas“
„Ciklopas“ - amerikiečių laivas, pavadintas vienaakio graikų mitų personažo vardu, pastatytas JAV prieš Pirmąjį pasaulinį karą, - buvo vienas didžiausių to meto krovininių laivų. Pagal klasikinę paslaptingų dingimų schemą laivas dingo Bermudų trikampio rajone, ir nei kūnų, nei paties laivo niekas taip ir nerado. Be žinios prapuolė 306 žmonės, tiek įgulos nariai, tiek keleiviai. Be žmonių, laivas gabeno 10 tūkst. tonų mangano rūdos. Išplaukęs iš Rio de Žaneiro, laivas pasuko link Šiaurės Amerikos valstijų, neplanuotai sustojo ties Barbadosu, bet jokių pavojaus signalų nesiuntė. Į paskyrimo uostą laivas taip ir neatvyko. Buvo keliama daug įvairių hipotezių, bet nė viena iš jų nepaaiškino, kaip būtent dingo laivas. Įdomu, kad per Antrąjį pasaulinį karą du „Ciklopo“ broliai taip pat dingo, gabendami sunkią metalų rūdą, ir taip pat Bermudų trikampyje.
Hoer Verdės kaimas
600 žmonių dingimas iš Brazilijos kaimelio 1923 m. labiau primena siaubo filmą negu tikrą istoriją. Reikia pasakyti, kad apie Hoer Verdę ir iki jos dingimo buvo žinoma nedaug - kuo vertėsi vietos gyventojai, kaip gyveno. Bet kaimas gyvavo, ir ten gyveno žmonės. Nacionalinės armijos kareiviai, atvykę į kaimelį, rado jį tuščią ir tylų. Kai kur veikė radijas, ant stalų buvo likę maisto, kai kur dar ruseno ugnis. Baisiausia, kad ant mokyklos lentos kareiviai rado užrašą „Išsigelbėjimo nėra“. O netoliese buvo rastas šautuvas, iš kurio neseniai buvo šaudyta. Patikrinti šios istorijos tikrumo, suprantama, šiandien yra nebeįmanoma.
Flanano salų švyturys
Flanano salos - nedidelis archipelagas prie Škotijos krantų. Šiandien salos yra negyvenamos: nuo 1971 m., kai švyturys pradėjo dirbti automatiniu režimu, švyturio prižiūrėtojų profesija nuėjo į užmarštį. Didžiausioje Elin Moro saloje į dangų stiebiasi 23 m aukščio švyturys, padedantis laivams susiorientuoti neramioje tamsioje jūroje.
Amžiaus pradžioje švyturyje turėjo nuolatos budėti trys prižiūrėtojai, dar vienas - krante esančioje stotyje, kuris per kiekvieną reisą į salas keisdavo vieną iš trijų prižiūrėtojų. 1900 m. gruodžio 15 d. iš garlaivio „Arktūras“, vykusio iš Filadelfijos į Litą, buvo gautas signalas: įgula pasiskundė, kad švyturys neveikia. Deja, niekas į tai nesureagavo, o reisas į švyturį, turėjęs vykti gruodžio 20 d., buvo atidėtas. Tik gruodžio 26 d. vyriausiajam prižiūrėtojui Džozefui Murui pavyko pasiekti švyturį. Bet jų niekas nepasitiko: švyturio vartai ir visos durys buvo užrakintos, prižiūrėtojų lovos nepaklotos, o laikrodis sustojęs. Švyturio lempos buvo puikiai nuvalytos, jose buvo užtektinai kuro, o neperšlampami prižiūrėtojų apsiaustai kabojo savo vietose. Vienintelė keistenybė - apverstas virtuvės stalas. Trys prižiūrėtojai be pėdsakų dingo. Paskutinis įrašas stebėjimo žurnale buvo padarytas gruodžio 15 d. 9 val. ryte, o prieš tai prižiūrėtojai fiksavo stiprią audrą, nors nė viena kranto stočių ar pro šalį plaukusių laivų iki gruodžio 16 d. jokios audros nepastebėjo. Patikimos informacijos, kas įvyko tolimose Škotijos salose, taip ir neatsirado.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą