Popiežiumi greičiausiai taps vienas iš trijų kandidatų

Spėjama, kad ši konklava gali užtrukti. Jei 2005-aisiais vokiečių kardinolas JosephasRatzingeris buvo minimas tarp galimų realių kandidatų, tai šįkart nėra įvardijama vieno aiškaus lyderio, kuris galėtų vadovauti katalikų Bažnyčiai. Kaip pastebi įtakingo Jungtinių Valstijų savaitraščio „National Catholic reporter“ publicistas Johnas Allenas, ši konklava gali būti labai įdomi ir nenuspėjama, o rezultatai – netikėti net ir vadinamiems „vatikanistams“ – žurnalistams, kurie domisi Vatikanu ir tuo, kas jame vyksta.

Iškart po Benedikto XVI pasitraukimo įvairios žiniasklaidos priemonės ėmė sudarinėti vadinamuosius „papabili“ – sąrašus tų kardinolų, kurie galėtų tapti Popiežiumi. Paprastai „atgyja“ ir lažybų bendrovės, jos siūlo statyti už savo favoritą. Kai kuriems konklava tampa vos ne futbolo varžybomis – taip norima, kad Popiežium taptų „savas“ žmogus. Kaip pastebi patys žurnalistų kalbinami kardinolai, gali tekti rinktis iš keliolikos kandidatų. Tačiau visuose tuose „favoritų sąrašuose“ vis pastebima keletas pasikartojančių pavardžių.

Visi išskiria A. Scola

Andreas Tornielis, italų dienraščio „La Stampa“ skilties „Vatican insider“ apžvalgininkas, vienas garsiausių „vatikanistų“, išskiria tris galimus favoritus. Pirmasis ir pats stipriausias (apie jį užsimina visos žiniasklaidos priemonės) – tai italas, Milano arkivyskupas A. Scola. Spėjama, kad šįvakar, per pirmąjį balsavimą jis gali surinkti per 40 kardinolų balsų. Tuo metu tam, kad būtum išrinktas Popiežiumi, reikia surinti 77 kardinolų balsus.

A. Scola „vatikanistų“ apibūdinamas kaip nestokojantis intelekto ir ganytojiškos patirties, mokantis bendrauti su tikinčiaisiais. Vienas sėkmingiausių jo sumanymų – tai beveik prieš dešimt metų startavęs „Oasis“ projektas, skirtas paremti krikščionis Artimuosiuose Rytuose, o vėliau jis tapo ir dialogu su musulmonais. Būtent pokalbis su musulmonais yra vienas šio kardinolo „arkliukų“.

Kitas labai svarbus dalykas yra tas, kad A. Scola gerai išmano, kas dedasi Romos kurijoje, ir galėtų padaryti reikiamas pertvarkas – dėl pedofilijos atvejų pripažinimo ir viešinimo ir pan. Tad A. Scola – vienas rimčiausių kandidatų.

Popiežiumi gali tapti ir brazilas

A. Tornielis taip pat išskiria kardinolą iš Brazilijos – O. P. Schererį, kuris taip pat turi daug patirties Romos kurijoje. A. Tornielio manymu, šįvakar jis gali surinkti 25 balsus. Įdomu tai, kad šis kardinolas yra daug dėmesio skyręs aplinkosaugai, Amazonės miškų išsaugojimui. Tačiau „National Catholic reporter“ apžvalgininkas J. Allenas sako, kad svarbiausia, jog kardinolai O. P. Schererį galėtų išrinkti dėl pertvarkymų kurijoje.

Kardinolas galėtų tapti svarbia simboline figūra, dėl dviejų dalykų. Pirma, tai yra kardinolas iš Brazilijos, kurioje yra, ko gero, daugiausia katalikų pasaulyje. Be to, kitais metais būtent Brazilijoje vyks pasaulinės jaunimo dienos – katalikiškas renginys, į kurį suskrenda milijonai jaunų žmonių. Be abejo, vietiniai labai džiaugtųsi priimdami „savą“ žmogų.

Įdomu tai, kad O. P. Schererio vokiškos šaknys ir ganytojiška veikla Brazilijoje simbolizuoja tiltą tarp Europos ir Naujojo Pasaulio. Kardinolas pasižymi kaip geras diplomatas, sugebantis įsiklausyti ir rasti kompromisą. Šito irgi gyvybiškai reiks naujam Popiežiui, nes tarp tų pačių kardinolų, vyskupų ir kunigų nuomonės dažnai išsiskiria.

„Jei mane išrinktų, būtų košmaras“

Trečiasis kardinolas, kurį mini daugelis – prancūzų kilmės kanadietis M. Ouelletas. A. Tornielis jam „skyrė“ trečiąją vietą, bet kitos žiniasklaidos priemonės, net ir tas pats „National Catholic reporter“ jį vadina realiausiu favoritu. Jis taip pat vadinamas vienu didžiausių Bažnyčios intelektualų. Leidinys „New Your Times“ pastebi, kad Benediktas XVI yra sakęs esą norėtų, kad būtent šis kanadiečių atstovas taptų naujuoju Popiežiumi. 

BBC Šiaurės Amerikos naujienų redaktorius Marco Mardellas, domėjęsis šio kardinolo asmenybe, pastebi, jog iš išorės šis žmogus – dogmatiškas, labiau linkęs į tradiciją negu į modernybę, tačiau vidumi jis – labai jautrus, išprusęs ir suprantantis žmonių poreikius, taip pat – galintis susikalbėti nemažai kalbų. Kritikų jis yra vertinamas ir už tai, kad, kaip prieš keletą metų aikštėn iškilo pedofilijos skandalai, M. Ouelletas veikė ryžtingai ir atvirai, tuos atvejus viešino.

M. Ouelletas pasisako už liturgijos išsaugojimą, už tai, kad katalikų mišiose būtų grįžtama prie ankstesniojo sakralumo, grigališko giedojimo, laisvės lotynų kalbai ir pan. Tiesa, pats M. Ouelletas, paklaustas, ar norėtų tapti Popiežiumi, yra atsakęs: „Tai būtų košmaras“. Vėlgi dėl tos pačios didžiulės atsakomybės, užgulsiančios Bažnyčios vadovą.

Yra ir kardinolų „pop žvaigždžių“

Jei balsavimo teisę turėtų eiliniai tikintieji ar žurnalistai, būtų įdomu. Šioje konklavoje turbūt kaip niekad yra kardinolų, „pop žvaigždžių“, kurie noriai dalija interviu, yra charizmatiškos asmenybės, moka įtaigiai kalbėti ir pan. Vienas iš tokių yra žurnalistų numylėtinis kardinolas Peteris Turksonas iš Ganos.

Dėl savo žmogiškų savybių „vatikanistai“ jį jau vadina „Juoduoju Voityla“ (turimas galvoje Karolis Voityla, vėliau tapęs Jonu Pauliumi II). Jis yra socialinio teisingumo aktyvistas, pasisako už prezervatyvų naudojimą Afrikos valstybėse, tad mėgstamas liberalios pakraipos teologų. Dar ir dėl to, kad jis yra juodaodis, dažnai taip pat pasisakoma emociniu lygmeniu – o kas būtų, jei Popiežius būtų iš Afrikos, ir dar juodaodis?

Vatikano „kultūros ministras“

Kitas „šiuolaikinis“ kardinolas yra italas Gianfrancas Ravasis, savotiškas Vatikano „kultūros ministras“. Jo viena pagrindinių misijos krypčių – tai dialogas su netikinčiais žmonėmis ar ateistais. Šis kardinolas inicijavo projektą „Pagonių kiemas“, per kurį keliose šalyse buvo organizuojamos viešos diskusijos, pokalbiai, kiti renginiai tarp krikščionių ir netikinčiųjų, ir šis projektas susilaukė daug gerų atsiliepimų.

G. Ravasis pasižymi kaip puikus Biblijos tyrinėtojas, intelektualas. Išsiskiria tuo, kad, siekdamas bendrauti ir su jaunimu, klausosi įvairių pop muzikos dainų, pavyzdžiui, kartais cituoja britų dainininkę Amy Winehouse.

Netiki, kad gali būti išrinktas

Dar vienas išskirtinis kandidatas – tai Niujorko arkivyskupas kardinolas Timothy Dolanas, kurį britų žurnalas „Time“ įtraukė į 100 įtakingiausių pasaulio žmonių sąrašą. Kaip pastebi „Time“, šis žmogus pasižymi puikiu humoro jausmu, be to, skatina Bažnyčią atsinaujinti, visų pirma „evangelizuotis viduje“ – stiprinti savo tikėjimą, gilintis į jį, apsivalyti, o tik paskui tą skelbti pasauliui.

Prieš pat konklavą T. Dolanas yra pareiškęs, kad, nors daug katalikų ir išpažįsta tikėjimo tiesas, tačiau į Bažnyčią žiūri įtariai, ir į tai esą būtina atsižvelgti. Taip pat „Time“ pažymi T. Dolano tvirtus įsitikinimus ir drąsą, primindami atvejį, kada kardinolas pasipriešino Baracko Obamos siūlymams dėl kontracepcijos katalikiškose ligoninėse.

Tiesa, nors ir T. Dolanas yra gerbiamas Vatikane, jo interesų laukas labiausiai apsiriboja Vakarų krikščionių problemomis, o ir šiaip paklaustas, ką mano apie savo tapimo Popiežiumi galimybes, juokaudamas atsakė, kad tie, kurie taip mano, turbūt yra apsirūkę marihuanos.