Kitoks būdas patiekti rudens gėrybes – vaisių ir daržovių traškučiai

Ruduo – daržo ir sodo gėrybėmis itin turtingas metų laikas. Dėl to daugelis stengiasi tuo pasinaudoti ir į savo mitybos racioną įtraukti daugiau daržovių troškinių, sriubų, apkepų ir kitų patiekalų iš sezoninių gėrybių. Tačiau daržovės ir vaisiai gali būti patiekiami ir kitokiais būdais – pavyzdžiui, gaminant iš jų sveikus traškučius. Kuo tokie traškučiai ypatingi ir kaip juos pasigaminti patiems, pasakoja lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertas Aidas Poleninas.

Traškučių receptas – įnoringo restorano lankytojo dėka

Įprasti bulvių ir kukurūzų traškučiai šiandien yra vieni populiariausių užkandžių pasaulyje, o pirmieji jų paruošimo receptai aptinkami dar XIX a. pradžios receptų knygose. Vis tik dažnai bulvių traškučių, liaudiškai vadinamų „čipsais“, atsiradimo istorija siejama su JAV Niujorko valstijos Saratoga Springs miestelyje veikusiu „Moon‘s Lake House“ restoranu ir jo virtuvės šefu Džordžu Krumu.

Pasak populiarios legendos, 1853 metais vienam restorano lankytojui niekaip neįtiko jo užsisakytos gruzdintos bulvytės (angl. french fries), kurias jis net keletą kartų grąžino į virtuvę. Išrankusis klientas teigė, kad bulvytės buvo per stambiai supjaustytos, nepakankamai traškios ir per mažai pasūdytos. Kantrybės netekęs virtuvės šefas galiausiai specialiai keletą bulvių supjaustė itin plonai, pagruzdino gabalėlius iki kol jie tapo visiškai traškūs ir nepagailėjo druskos. Viso virtuvės personalo nuostabai, klientui naujasis variantas patiko. Restoranas nusprendė šį užkandį įtraukti į savo meniu. Dėl to bent iki XX a. antrosios pusės bulvių traškučiai JAV buvo žinomi Saratoga traškučių (angl.Saratoga chips) pavadinimu.

Pirmosios masinės bulvių traškučių gamybos įmonės JAV įsikūrė XX a. pradžioje, o maždaug 1920 metais šis užkandis atkeliavo ir į Europą, kur po kelių dešimtmečių taip pat išpopuliarėjo. Šiandien traškučiai – vienas perkamiausių užkandžių. Skaičiuojama, kad 2018 metais pasaulinės bulvių traškučių rinkos vertė siekė 29 mlrd. JAV dolerių. Prognozuojama, kad ji ir toliau augs.

Populiarėja neįprasti traškučiai

Lietuvos gyventojai taip pat vis dažniau renkasi ne tik įprastus, bet ir burokėlių, morkų, ar kitų daržovių bei vaisių traškučius.

„Stebime tendenciją, jog mūsų klientai vis labiau linkę išbandyti naujus skonius, rinktis sveikesnius užkandžius. Pavyzdžiui, lietuviškų morkų, burokėlių ir kitų daržovių traškučių pardavimai nuo pernai išaugo daugiau nei dvigubai. Taip pat vis daugiau nuperkama ir bananų, kokoso, lapinių kopūstų, bananų ir jūros dumblių, pastarnokų, žirnių ir ryžių, lęšių ar pilno grūdo traškučių. Net ir rinkdamiesi įprastus bulvių traškučius klientai atidžiau skaito etiketes, perka produktus su natūralesniais prieskoniais – pavyzdžiui, jūros druska“, – pastebi „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė

Ką reikia žinoti džiovinant?

Nors sveikus daržovių ar vaisių traškučius galima nesunkiai pasigaminti ir namuose. Tam tereikia mėgstamas sodo ar daržo gėrybes sudžiovinti.

„Džiovinimas – vienas iš naudingiausių maisto konservavimo būdų, kuris leidžia didžiąja dalimi išsaugoti maistinę produkto vertę. Džiovinant daržoves ar vaisius karšto ir sauso oro cirkuliacijos būdu išsaugomos ne tik vertingos maistinės medžiagos, bet ir aromatas, skonis bei spalva“, – pasakoja A. Poleninas.

Anot pašnekovo, siekiant išsaugoti vaisių ir daržovių maistines ir skonio savybes, svarbu pasirinkti tinkamą džiovinimo temperatūrą ir trukmę. Be to, džiovinant vaisius, daržoves, uogas ar grybus svarbu užtikrinti, kad karštas oras laisvai cirkuliuotų, o temperatūra būtų didinama palaipsniui. Antraip produktas ne išdžius, o sukeps. Kai kurios orkaitės turi specialiai džiovinimui skirtas funkcijas, kurios džiovinimo procesą gali palengvinti.