Persikai gyvuoja 15-20 metų. Vaisius vesti medeliai pradeda anksti - jau 2-3 metais galima tikėtis derliaus. Dirvožemiui šie augalai nėra jautrūs: gerai auga tiek priemolyje, tiek priesmėlyje.
Sodinant persikus, rekomenduojama kasti maždaug 60 cm gylio ir 60 cm pločio duobes. Jeigu dirvožemis labai skurdus arba nuolat užsilaiko vanduo, jos gali būti gilesnės. Kai kurie sodininkai rekomenduoja kasti duobes rudenį, o medelius sodinti pavasarį. Kadangi persikai mėgsta purų dirvožemį, jį reikia sumaišyti su perpuvusiu mėšlu ir šiek tiek medžio anglies gabaliukų. Šio mišinio reikėtų įpilti į duobę ir ant jo padėti medelį, tada užpilti likusį mišinį. Apmindžiojus aplink medelį žemę reikia gausiai palieti vandeniu.
Persikus rekomenduojama apytikriai kas trejus metus tręšti perpuvusiu mėšlu, kuris užkasamas kelių centimetrų gylyje, šaknų plote, rudenį. Taip pat kas trejus metus naudojamos fosforo bei kalio trąšos. Kompleksinėmis tręšti reikėtų kasmet. Persikai sunkiai prisitaiko prie ekstremalių sąlygų. Jie ima skursti ir dėl stiprių sausrų, ir dėl per didelės drėgmės. Jeigu vasara ne itin kaitri, laistyti persikus reikėtų tik vaisių mezgimo pradžioje.
Atsparios šalčiams veislės - 'Maira' (latviška) ir 'Velvet' (kanadietiška). 'Velvet' veda didelius oranžinius vaisius. 'Red Heaven', amerikietiška veislė, veda ypač sultingus, aromatingus vaisius. 'Kijevskij rannij' - ukrainietiška veislė, prisitaikiusi prie lietuviškų auginimo sąlygų.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą