Paprastasis erškėtis
Erškėtuogės renkamos brendimo metu, bet kol dar nėra visai sunokusios, suminkštėjusios. Prieš džiovinimą reikia pašalinti taurėlapius, didesnius vaisius perpjauti pusiau bei išvalyti sėklas. Džiovinama džiovykloje 80-90 laipsn. C temperatūroje.
Erškėtuogių sėklos neišmetamos, iš jų gaminamas erškėčio aliejus.
Vaisiuose yra nepaprastai daug vitamino C, vitaminų P ir E, karotinoidų, flavonoidų, sacharidų, organinių rūgščių, taip pat pektinų, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio druskos, geležies, mangano).
Iš erškėtuogių gaminami užpilai, nuovirai.
Užpilo ruošimas: 1 valgomasis šaukštas išdžiovintų susmulkintų erškėčių vaisių užpilamas stikline verdančio vandens ir palaikoma 10-12 val. Užpilas nukošiamas. Pasaldinus cukrumi ar medumi, geriama po stiklinę 2 kartus per dieną.
Vartojama nuo mažakraujystės, aterosklerozės, esant vitamino C trūkumui, kuris yra svarbus medžiagų apykaitai, taip pat kaip organizmo atsparumą infekcinėms ligoms ir darbingumą didinanti priemonė. Padeda gydyti kepenų ir tulžies pūslės ligas.
Liaudies medicinoje erškėtis taip pat vartojamas gripo ir peršalimo ligų profilaktikai ir gydymui, naudojamas kaip priemonė, kuri skatina šlapimo išsiskyrimą.
Šaltalankio uogos - oranžinės viliokės
Mūsų krašte nėra kito tokio augalo, kurio uogos būtų šitokios aromatingos, gausios vitaminų, riebalų, karotino. Nors paprastai jos renkamos šiuo metu, bet galima rinkti ir žiemą - tada jose būna daugiau karotinoidų ir vitamino E.
Dažniausiai iš šviežių uogų spaudžiamos sultys, o išspaudos naudojamos šaltalankių aliejaus gamybai. Vaisius reikia nuplauti, nuvarvinti, sumalti ir išspausti sultis. Į litrą sulčių dėti 800 g cukraus, išmaišyti ir išpilstyti į indelius. Laikyti vėsioje vietoje.
Šaltalankių sultys veikia antimikrobiškai. Jas rekomenduojama gerti sergant angina, tonzilitu, rinitu, faringitu.
Šaltalankiai didina skrandžio sulčių rūgštingumą, skatina virškinamojo trakto liaukų veiklą ir gerina virškinimą. Gydo skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligę. Tam reikia 25 g džiovintų šaltalankių užplikyti 0,5 l verdančio vandens. Palaikyti tris valandas. Gerti po 0,5 stiklinės du kartus per dieną.
Sergant avitaminoze gerti šaltalankio sultis, atskiestas vandeniu santykiu 1:3.
Užkietėjus viduriams, imti 1 valgomąjį šaukštą šaltalankio sėklų ir užpilti 400 ml vandens, pavirinti ant silpnos ugnies 15-20 min. Gerti 3 kartus per dieną 10 min. prieš valgį.
Pradėjus plikti galvą įtrinti šaltalankio uogų ir lapų nuoviru.
Taip pat šaltalankiai gali būti naudojami inhaliacijoms sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis.
Vis dėlto geriau jų nevartoti esant padidėjusiam rūgštingumui, lėtiniam cholecistitui.
Šaltalankių aliejaus ruošimas namų sąlygomis. Aliejui gaminti naudojama tai, kas lieka išspaudus sultis. Iš pradžių liekanas reikia gerai apdžiovinti kambario temperatūroje, po to - atviroje orkaitėje esant džiovinimo temperatūrai. Išdžiovinus sumalti kavamale ir gautus miltelius užpilti alyvų, kukurūzų ar sterilizuotu nerafinuotu saulėgrąžų aliejumi santykiu 1:2. Naudoti tik keraminius arba stiklinius indus. Mišinį laikyti tamsioje kambario temperatūros vietoje 3 savaites, dažnai pamaišant. Po to nupilti aliejų - šaltalankių aliejų. Prieš vartojimą aliejus iškošiamas, supilamas į tamsaus stiklo butelius ir laikomas vėsioje vietoje ne ilgiau kaip vienerius metus.
Šaltalankio aliejumi gydomi odos nudegimai, sunkiai gyjančios žaizdos ir nušalimai, pragulos.
Šaltalankių aliejus taip pat mažina didelio tankio cholesterolio kiekį plazmoje, stabdo trombų formavimąsi ir aterosklerozės vystymąsi - tinka širdies ir kraujagyslių ligų profilaktikai.
Šermukšnis
Šermukšnio uogų kartumas išnyksta po šalnų, taigi jas rinkti tuomet ir patariama. Nuskynus išdžiovinama. Šermukšnio uogos kaupia daugybę biologiškai veiklių medžiagų, kurios neleidžia kauptis cholesteroliui kraujyje, trukdo riebalams kauptis kepenyse, skatina žaizdų gijimą, turi diuretinių (šlapimo išsiskyrimą skatinančių) savybių, laisvina vidurius (tinka esant vidurių užkietėjimui, hemorojui), didina skrandžio rūgštingumą.
Šermukšnio vaisiai - vitaminų šaltinis, todėl dažniausiai vartojami sergant avitaminoze.
Užpilas ruošiamas taip: 1 valgomąjį šaukštą smulkintų šermukšnių vaisių užpilame stikline verdančio vandens ir pašildome 3 min. ant silpnos ugnies, nukošiame. Vartojama išoriškai žaizdoms gydyti, vonioms ruošti.
ŠERMUKŠNIS Skandinavijoje yra vienas iš 12-os šventų medžių. Daugumoje lietuvių pasakų irgi minima šermukšnio lazdos galia. Sakoma, jei namuose pamerksi šermukšnio šakelę, tai kol uogos bus gražiai raudonos - į namus neateis jokia bėda, galinti išskirti mylinčias širdis... JEI nulaužę erškėčio šakelę padovanosite mylimam žmogui, o jis į tai nesureaguos - vadinasi, jo jausmai ne tokie gilūs ir stiprūs, kaip jums atrodė, - teigia bioenergetikai. ŠALTALANKIAI pradėti vartoti tuomet, kai žmonės pastebėjo, jog arklių, ėdančių šį augalą, kailis daug labiau blizga. Nuo to ir kilo šio augalo pavadinimas 'Hippophae' - iš lotynų kalbos pažodžiui išvertus reiškia "švytintis arklys".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą